Surasta viena iš smegenų veiklą lėtinančių priežasčių  (3)

Jau nuo vidutinio amžiaus, pasiekus 40 metų „apylinkes“ žmogaus nervinės ląstelės pradeda pamažu degraduoti. Išoriškai tai atsiliepia žmogaus protinio darbo efektyvumui – vyresniame amžiuje jis nuolat mažėja. Nors visa tai yra žinoma jau senai, tačiau kokios konkrečiai priežastys tai lemia, kol kas nėra iki galo aišku. Dabartiniame tyrime mokslininkai nustatė, jog viena iš realių priežasčių – neuronų „izoliacijos sluoksnio“ kokybės prastėjimas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mūsų organizmo nervinės ląstelės veikia panašiai tokiu pat principu kaip ir elektroninė įranga. Jeigu elektronikos prietaisuose valdymo signalai perduodami laidais, tai nervinėse ląstelėse signalas keliauja ilgais aksonais, padengtais izoliacijos sluoksniu – specifine medžiaga, vadinama mieliniu dangalu. Tačiau su amžiumi izoliacinės mielinės dangos savybės prastėja – šio proceso poveikį smegenų darbo efektyvumui ir tyrinėjo psichiatrijos profesoriaus George Bartzokis vadovauja mokslininkų grupė.

Eksperimente dalyvavo 72 savanoriai vyrai nuo 23 iki 80 metų amžiaus. Eksperimento metu buvo fiksuojamas nustatytų judesių pratimų išpildymo greitis ir tuo pačiu matuotas neuroninės ląstelės mielinio dangalo vientisumas. Mokslininkai aptiko tiesiog stulbinančią koreliaciją tarp šių dviejų parametrų. Dar daugiau – abu šie dydžiai akivaizdžiai priklausė nuo tiriamųjų amžiaus. Kitaip tariant, mechanizmai, atstatantys mielinę neurono dangą po vidutinio amžiaus ima veikti ne taip efektyviai ir „remonto“ greitis mažėja – tuo pačiu krenta smegenų motoriniai ir kognityviniai (pažintiniai) gebėjimai.

Mielinės dangos atsistatymo greitis kinta atvirkščia U formos priklausomybe – nuo vaikystės iki vidutinio amžiaus jis didėja, o vėliau ima mažėti. Tad smegenų veiklos lėtėjimas senyvame amžiuje yra gana tampriai susijęs su neuronų mielinės dangos charakteristikomis.

Pagrindinis pratimas, kurį turėjo atlikti savanoriai buvo gana lengvas iš pirmo žvilgsnio, bet reikalaujantis aktyvios neuronų veiklos – tiesiog kaip galima greičiau per 10 sekundžių judinti rodomąjį pirštą. Pasirodo, judesio greitis tiesiogiai priklauso nuo valdymo signalų sklidimo greičio vidiniais neuronais. Didelis greitis reikalauja praktiškai idealios mielinės aksono dangos visame signalo kelyje. Paskui, neuronų mielinės dangos vientisumas ištirtas magnetinio rezonanso metodu.

Tyrimų rezultatai neleidžia suabejoti – faktiškai visais atvejais pastebėta tiesioginė signalo greičio priklausomybė nuo amžiaus ir mielinės dangos vientisumo. Taip pat mokslininkai apytiksliai nustatė amžiaus ribą ties kuria vyksta neuronų „remonto“ greičio perversmas – tai 39 metų zona.

Tokie tyrimai suteikia viltį, jog galbūt ateityje bus galima dirbtiniu būdu palaikyti pakankamą mielinės dangos kokybę bent jau daugelyje neuronų – galbūt tai leistų išlaikyti blaivų ir šviesų protą net ir labai solidžiame amžiuje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)