Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusų pajėgos Iziumo kryptyje išsikvepia, o ukrainiečiams nepavyksta atgauti Sjeverodonecko kontrolės. Jie konstatuoja, kad Ukraina šiuo metu nusileidžia agresoriui ugnies galios prasme, bet ukrainiečiai rusus lenkia gebėjimu greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Anot ekspertų, agresorius artilerijos ugnimi atakuoja šiaurinį Charkivo ruožą, tvirtina savo gynybą ir siekia neleisti ukrainiečiams formuoti puolamųjų grupių bei naikina civilinę infrastruktūrą.

Tuo metu ukrainiečių artilerija duoda grąžos.

Karo ekspertai teigia, kad Iziume esančios agresoriaus pajėgos nebeturi pajėgumo stambiam puolimui ir vykdo lokalias atakas norėdami užimti Slavianską ir neleisti organizuoti kontratakų.

Nesisekant atakoms nuo Iziumo Slaviansko link, rusai bando šia kryptimi pulti nuo Limano sektoriaus. Jie ir toliau stengiasi atakuoti vakarinį grupuotės flangą (Sviatohirskas) norėdami sudaryti sąlygas ukrainiečių grupuotės Doneco upės forsavimui.

„Neatmestina, kad po kelių dienų matysime bandymus nuo Iziumo grupuotės vykdyti lokalias atakas Pasikos–Bohorodyčnės link ir taip išsekinti abipus upės besiginančią ukrainiečių grupuotę“, – mano jie.

Pasak ekspertų, agresorius tęsia pastangas suformuoti tvarų placdarmą Staryj Karavano ruože siekiant forsuoti Doneco upę, užimti Rayhorodoką ir tuomet pulti Slaviansko link. Rusijos kariuomenės atakos didelės sėkmės neatnešė, mūšiai tęsiasi.

Ukrainiečiai gina vakarinę Sjeverodonecko dalį ir teritorijas miesto pietuose ir pietvakariuose.

„Visgi orkai ir toliau čia laiko iniciatyvą savo rankose ir kontroliuoja didžiąją dalį miesto. Prie padėties stabilizavimo pirmiausia prisidėjo ukrainiečių artileristai, dirbantys iš pozicijų aplink Lisičianską. Panašu, čia gynėjai skubiai sugebėjo surinkti tinkamą kiekį ugnies priemonių, kurios neleidžia dominuoti orkams“, – rašo jie.

Nori pasirengti dideliam šturmui

„Locked N’ Loaded“ teigimu, ukrainiečiams ir toliau pavyksta laikyti rusus rytinėje kelio Bachmutas–Lisičianskas pusėje, agresoriaus puolimas čia įstrigęs.

Iš dalies dėl šios priežasties, anot jų, agresorius bando įdarbinti galvą į sieną daužančias pajėgas ir meta jas šiaurėn Nyrkovės ir Mykolajivkos link.

Taip, karybos žinovų teigimu, siekiama užimti ant aukštumų išsidėsčiusias gyvenvietes siekiant efektyviau apšaudyti kelią Bachmutas–Lisičianskas ir rengtis galimam Lisičiansko šturmui.

Centre ir Zeporižės kryptyse – be didelių pakitimų.

Pietuose rusai ir toliau bando atsikovoti prie Davidiv Brido prarastas teritorijas, jie intensyviai atakavo ukrainiečius prie Belaya Krinicos, Suchyj Stavoko ir Lozovės.

„Nepaisant sutrikdyto aprūpinimo (prieš kelias dienas orkų aviacija sunaikino tiltą per Inhulec upę), ukrainiečiai sugebėjo išlaikyti placdarmą, o agresorius atsitraukė“,– teigia ekspertai.

Vertindami situaciją fronte apskritai, „Locked N’ Loaded“ pabrėžia, kad Rusija pasiekė operacinę sėkmę pietų kryptyje – Chresone ir Mariupolyje, patyrė du operacinio lygmens pralaimėjimus Kijeve ir Charkive, nesugebėjo įgyvendinti pradinio sumanymo Donbase (išėjimas prie Dniepro ir ukrainiečių Donbaso grupuotės apsupimas) bei šiuo metu yra priversta mažinti operacinį apetitą (siekia užimti Slavianską–Bachmutą–Sjeverodonecką) ir kol kas atsargiai vertinti savo galimybes užimti visas Donecko srities administracines ribas, o ką jau kalbėti apie judėjimą iki Dniepro.

Pasak ekspertų, nepaisant nesėkmių, nuolatinio savo jėgų pervertinimo, Rusija išlaikė ryžtą tęsti karinius veiksmus, sutelkė įmanomus resursus, ir, nesiskaitydama su nuostoliais, atnaujino puolimą Donbase.

„Operacine prasme nuo eskalacijos pradžios nepasikeitė ir dar vienas dalykas – Rusijos ginkluotosios pajėgos ir kiti jos veikėjai fronte iš esmės kaunasi už teritoriją, bet ne prieš priešą. Todėl net ir sukaupę mažiausią persvarą arba net jos neturėdami bando atakuoti, užimti naujas teritorijas ir tai parduoti kaip reikšmingą pergalę (tiek karinei vadovybei, tiek politikams, tiek visuomenei)“, – rašo jie.

Pasak ekspertų, Ukraina moka kainą už tai, kad pirmosiomis eskalacijos dienomis nesugebėjo blokuoti agresoriaus išsiveržimo iš Krymo pusiasalio.

Chersonas ir Zaporižė atitraukia ženklias ukrainiečių pajėgas, kurios būtų labai reikalingos, pavyzdžiui, šiuo metu Slaviansko–Bachmuto–Sjeverodonecko trikampyje.

„Nepaisant plataus fronto, kuriame agresorius stengiasi nuolat vykdyti puolamuosius veiksmus, ukrainiečiai sugeba tinkamai paskirstyti pajėgas ir reaguoja į besikeičiančią situaciją bei randa jėgų kontratakoms“, – vertina jie.

Kaunasi su priešu, o ne už teritoriją

„Locked N’ Loaded“ pabrėžia, kad ukrainiečiai nekeičia savo kariavimo principų ir kaunasi prieš priešininką, o ne siekia aklai išlaikyti ar užimti teritoriją, o tai karinėms operacijoms suteikia lankstumo, dėl ko agresorius ir toliau patiria didžiulius nuostolius.

Ekspertai teigia, kad rusams ima trūkti modernios kovinės technikos, arba bent jau konkurencingos ukrainietiškai ar vakarietiškai. Tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai imami iš sandėlių, pasigirsta kalbų, kad gali būti naudojama Baltarusijos kariuomenės šarvuota technika.

„Didelis trūkumas kvalifikuotų pėstininkų, nes atvykstantis papildymas (rezervistai, samdiniai, DNR/LNR mobilizuotieji) neužpildo esamų spragų (greitai žūsta, nemotyvuoti). Neatmestina, kad daugės šauktinių. Rusijos pajėgos turi persvarą ugnimi (artilerija ir aviacija) ir tai jiems leidžia dalinai kompensuoti prieš tai įvardintus trūkumus“, – teigia jie.

Rusų vadovavimas visais lygmenimis paremtas griežta hierarchija ir šabloniniais veiksmais, trūksta lankstumo, kritinio mąstymo ir improvizacijos.

Be to, agresoriaus taktika remiasi ugnies persvaros susikūrimu konkrečiame puolimo ruože, ukrainiečių netiesioginės ugnies sistemų naikinimu ar trikdymu, po to puola manevriniais vienetais.

Išmoko Mariupolio pamokas

Pasak jų, agresorius išmoko mūšio Mariupolyje pamokas, ir operacijas apgyvendintose vietovėse planuoja ir vykdo nuosekliau. Rusija vis mažiau puola kolonomis (kaip iki mūšio už Donbasą metu), daug dėmesio skiria žvalgybai mūšiu, tačiau „tylioji“ žvalgyba ir vadų žvalgymas toliau išlieka silpna.

Ekspertai konstatuoja, kad Ukraina šiuo metu nusileidžia agresoriui ugnies galios prasme.

„Didžiausia problema – toliašaudė (ypač salvinė) artilerija, kuri galėtų smogti priešui į gynybos gylį (ar puolimo užnugarį), taip naikinant jo artilerijos sistemas ir puolimui besirengiančius manevrinius vienetus (labai laukiam HIMARS‘ų). Nors mūšio lauke pasirodo ukrainiečių aviacija, tačiau ji naudojama tikslinėms užduotims ir nesiekia (nes neturi tam pajėgumo) perimti viršenybės ore“, – pabrėžia jie.

Didžiausią efektą, pasak karybos žinovų, duoda patyrę ir motyvuoti manevriniai vienetai ir juos remianti artilerija.

Nors agresoriui ji nusileidžia vamzdžių kiekiu ir masiškumu, tačiau geriau sugeba reaguoti į besikeičiančią situaciją ir efektyviau naikina konkrečius taikinius.

„Vadovavimas paremtas lanksčiu įsakymo vykdymu, siekiant prisitaikyti prie besiklostančios situacijos su tikslu kuo maksimaliau savo jėgomis prisidėti prie bendro aukštesnės vadovybės sumanymo ir uždavinių, nelaukiant tiesioginių nurodymų“, – teigia ekspertai.

Jų teigimu, ukrainiečių taktika remiasi gera žvalgyba, pirmiausia – dronais, ir geru targetingu. Net ir priešui puolant su kiekiu didesnėmis pajėgomis, turinčiomis persvarą ugnimi, ukrainiečiai koncentruotais artilerijos smūgiais ir kontratakomis silpniausiose priešo vietose sugeba numušti agresoriaus puolimo tempą ir/ar priverčia priešą stoti į gynybą.

„Esant palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, Charkive, nedidelėmis kontratakomis primeta sau naudingą mūšio tempą, perima iniciatyvą ir taip sugeba sukurti operacinį efektą“, – teigia jie.

Komentarai ()