Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel davė interviu, kuriame teisino savo glaudžius ryšius su Maskva ir teigė, kad neturi dėl ko atsiprašyti. Pasak jos, net ir tokia diplomatija, kuri nesuveikia, nėra klaida. A. Merkel taip pat pasmerkė Vladimirą Putiną, išreiškė didžiausią pagarbą Volodymyrui Zelenskiui ir perspėjo, kad V. Putinas siekia sunaikinti Europą, būtent dėl to Europos Sąjungai kaip niekada anksčiau svarbi vienybė. Ar tikrai nėra dėl ko atsiprašyti Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis.

„Dabar visi staigia atsibudo. Kai kas atsibudo jau seniai, bet politikai nereagavo į tuos reiškinius. Kad ir pas mus Lietuvoje – daug kas triukšmavo dėl Rusijos, bet ką praktiškai yra nuveikę? Ir pas vokiečius, ten ta pati situacija.

Daug kas suvokė galios disbalansą egzistuojantį – kad Rusija ruošiasi nuosekliai ilgus metus karui. O visi kiti verslu užsiiminėjo. Tai tokioje situacijoje vokiečiai elgiasi taip, kaip jiems atrodė, kad yra jų interesas“, – laidoje kalbėjo VDU profesorius Š. Liekis.

Politologas kalbėjo, jog vienplaninis kalbėjimas apie vokiečių ar prancūzų kaltę neatskleidžia tikrosios situacijos.

„Bet čia yra tiesiog tos tarptautinės sąrangos ir tos vietos, kokią užėmė ES toje tarptautinėje sąrangoje išdava“, – aiškino Š. Liekis.

Politologas ragino nepamiršti, kad Vokietijos karinė parama Rusijos sukelto karo krečiamai Ukrainai yra ketvirta ES.

„Britai, amerikiečiai, lenkai vyrauja. (…) Apimtys karinės pagalbos yra didžiulės, bet niekas nėra tokie spartūs“, – teigė Žinių radijo laidos pašnekovas Š. Liekis.

Jis dar kartą pabrėžė, jog šioje situacijoje yra daug dedamųjų, todėl paprastai pasakyti, kad A. Merkel yra gera arba bloga, negalima.

VDU profesorius Š. Liekis sutiko, jog iš Vokietijos yra tikimasi daugiau.

„Kadangi valstybės didelės, ambicijos jos irgi yra didžiulės, ir tai yra pavyzdinės ES valstybės – kaip ES turėtų atrodyti vertybiškai. (…) Iš tų lyderių tikiesi adekvatesnio, greitesnio, žvitresnio veikimo. Bet tai, deja, bet nevyksta“, – laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Š. Liekis.

A. Merkel interviu buvo prisiminti ir 2008 metai, jai ji, kartu su kitų šalių lyderiais, blokavo Ukrainos stojimą į ES. Buvusi Vokietijos kanclerė teigė, jog tuo metu taip buvo bandoma neeskaluoti situacijos.

„Tas argumentas, kad ji nenorėjo eskaluoti situacijos – tai visi tuo tikėjo tuo laiku. Kad nereikia eskaluoti. Ir jeigu mes neeskaluojame, neprovokuojame, tai konfliktas ir nekyla. Bet niekas nesivadovavo tuo metu realistine paradigma, kad jeigu atsiranda galios disbalansas, tai konfliktas vis tiek kyla. Ir galios disbalansas, kai mes kalbame apie ES rytines sienas, yra milžiniškas dabar.

Ir Ukraina dar iš dalies stabilizavo visą šitą situaciją 2014 metais, atsidūrusi vakarinėje pusėje. Bet šiaip disbalansas ir iki dabar išliko labai didelis. Niekas niekada apie tą disbalansą negalvojo ir problemų, susijusių su tuo, niekada nesprendė“, – svarstė Š. Liekis.

Politologas kalbėjo, jog Vokietija vadovavosi idealistiniu pragmatizmu – „kad visi elgsis taip, kaip ir mes elgiamės“.

„Ir gausime naudos. O kita pusė vadovavosi visiškai kita logika ir visiškai kita prieiga prie tarptautinių santykių sistemos. Šita problema yra tokia pamatinė“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Š. Liekis.

Komentarai ()