Rusijos politologas: ar gali Rusija iš tikro užpulti Lietuvą po visų savo grasinimų NATO? O jos sienų nepripažinimas — rengimasis būsimam įsiveržimui? (0)
Ar gali Lietuva tapti antra Ukraina? Apie tai savo nuomonę išsakė Rusijos politologas Ivanas Preobraženskis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
— Ar gali Lietuva tapti antra Ukraina? O jos sienų nepripažinimas — rengimusi būsimam įsiveržimui?
Na, Lietuvos valdžia sako tai praktiškai atviru tekstu. Ir jie apie tai kalbėti pradėjo ne dabar, ne po šio [Fiodorovo] pareiškimo. Baltijos šalių vadovybės nuolat pabrėžia, kad Rusija kelia joms karinę grėsmę ir kad jokiais Maskvos žodžiais nepasitiki. Juolab, po naujo agresijos prieš Ukrainą etapo. Baltijos šalys neabejoja, kad jeigu Rusijai pavyks užgrobti Ukrainą, tai kitais karinės agresijos objektais taps Lenkija arba Baltijos šalys.
— Tačiau tai neišvengiamai būtų tiesioginis karinis susidūrimas su NATO.
— Klausimas yra, ar NATO liks toks, kuriame yra dabar, jei paaiškės, kad aljansas nesugeba suteikti karinės pagalbos vienai iš savo šalių taip, kaip dabar negali suteikti visavertės pagalbos Ukrainai. Ar NATO pasirengusi imtis kokių nors veiksmų, jei viena bloko šalis spaudžiama kariniu būdu, tačiau karinė agresija nevykdoma?
Rusijai nebūtina pradėti karinį įsiveržimą iš karto vos hipotetiškai ėmus kontroliuoti Suvalkų koridoriaus oro erdvę. Tokia situacija gali tęstis metų metus, kol vyks ginčai dėl šio koridoriaus ar gali kilti kokios nors idėjos apie taikdarius. Visa tai klibins Lietuvos teisinį statusą, Europos sąjungos teisinį statusą ir NATO karinės strategijos vienybę.
Galų gale, kai SSRS okupavo Baltijos šalis [1940 metais], jos irgi nesipriešino, nes suprato, kad niekas jų negelbės. Štai šį pojūtį, kad priešinantis, niekas karinio palaikymo joms nesuteiks, Kremlius ir nori įskiepyti aljanso partneriams Europoje.
— O jei NATO, kitaip, nei prognozuoja Kremlius, gins ir Lietuvą ir kitas Baltijos šalis?
— Manau, tai labiau nei tikėtina. Tiesiog Putinas ir artimiausia jo aplinka vadovaujasi savo virtualiomis geopolitinėmis koncepcijomis. Dabar jie pasakoja, kad Lenkija neva stengiasi gauti dalies Ukrainos teritorijos kontrolę. Visi, kas analizuoja Lenkijos politiką ir šios šalies vadovybės pareiškimus, mato, kad taip nėra. Atitinkamai, Rusija gyvena savo mituose ir vargu ar gali kokybiškai įvertinti Lenkijoje įvykusius pokyčius. Arba pokyčius Vokietijoje, kuri sparčiai remilitarizuojasi ir atsisako kaltės komplekso, demonstruodama pasirengimą panaudoti jėga. Europa keičiasi, bet Kremlius nelabai tai mato.
Rusijos valdžia viliasi, kad Europos lyderiu dabar taps santykinai taikiai nusiteikusi Prancūzija. Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, Prancūzija liko paskutine šalimi, turinčia branduolinį ginklą. Pokyčiai vyksta ir Prancūzijoje, ir tikėtis, kad ji ramiai stebės, kaip Rusija pamažu braunasi į Europą, irgi neverta.
Manau, NATO atsakas, žinoma, bus, taip pat ir iš JAV, kas ne menkiau svarbu. Tačiau yra klausimas ar tas atsakas bus karinis. Ir čia yra tam tikrų abejonių. Situacija veikiausiai primins šaltojo karo laikų krizes. Tai yra, jei Rusija paskelbs kontroliuojanti Suvalkų koridorių, NATO šalys uždarys Lietuvos oro erdvę, ir bet koks lėktuvas, karinis ar civilinis, bus numuštas arba priverstinai nutupdytas.
Ir čia jau klausimas — ar Rusija pasirengusi rizikuoti panaudoti savo PLG sistemą, nes jos tikslas šiuo atveju truputį kitoks: ne iš karto stoti į karinį konfliktą, o išklibinti NATO. Jeigu ji jos nepanaudos, grius visas planas.