Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo Madride, vyksiančio mėnesio gale, tikisi priimtų sprendimų dėl aljanso karių brigados dislokavimo. Nors galutiniai sprendimai ten ir paaiškės, viešojoje erdvėje pasirodė abejonės, ar Vokietija neatsitraukia nuo savo pažado Lietuvai. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad kol kas judama tinkama linkme, lūžis strateginiame mąstyme jau įvykęs, o nerimas dėl Vokietijos iš dalies suprantamas.

Apie tai L. Kojala kalbėjo trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurioje akcentavo, kad galutinis sprendimas dar kol kas nėra priimtas.

„Mes matome aiškią politinę intenciją iš Vokietijos didinti savo buvimą čia. Reikia pažymėti, kad Vokietijos kariai jau yra Lietuvoje nuo 2016 metų, o nuo invazijos (į Ukrainą) tas karių skaičius yra išaugęs iki maždaug 1 tūkst., tad tai jau yra šis tas apčiuopiamo“, – priminė RESC vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kai buvo pradėta kalbėti, jog visa dislokuotų karių skaičius gali augti iki brigados dydžio, dar nebuvo detalizuojama, kaip tai vyks.

„Šiandien mes girdime NATO generalinį sekretorių sakant, kad yra įvykęs svarbus lūžis viso NATO viduje, nes sutarta, jog turi būti numatytos konkrečios pajėgos konkrečių NATO teritorijų gynybai. Kitaip tariant, tai nėra tik teorija, tai yra labai konkrečios pajėgos, bet kaip jos bus paskirstytos, mes dar visų detalių nežinome“, – paaiškino L. Kojala.

Politologo teigimu, įmanomi įvairūs variantai, kaip procesas galėtų atrodyti.

„Kol kas akivaizdu, kad visa brigada, ko gero, iškart negali atvykti į Lietuvą – tą labai aiškiai signalizavo ir mūsų valdžios atstovai, pabrėždami, kad reikalingos investicijos į infrastruktūra, kad ta labai didelė grupė karių, palyginus su tuo, ką turime dabar, turėtų ir kur treniruotis, ir kur tobulintis, ir kur gyventi.

Taigi, yra žingsniai, kuriuos reikia įgyvendinti, bet koks bus tas galutinis rezultatas – ar visa brigada bus Lietuvoje, ar dalis brigados bus nuolat Lietuvoje, o kita galbūt atvyks pratyboms ir kita forma, dar yra politikų sutarimo ir karininkų įgyvendinimo klausimas“, – sakė RESC direktorius.

Tam, pasak jo, gali reikėti ne vienerių metų.

„Mes tą turime matyti ir platesnėje perspektyvoje. Labai svarbu tai, kas vyks su Latvija, Estija, kur taip pat yra NATO priešakinio bataliono pajėgos šiuo metu dislokuotos. Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai yra pagrindinės valstybės. Taip pat yra kitos rytinio sparno šalys, kurios taip pat laukia konkrečių žingsnių.

Mums yra labai svarbu, kad tai vyktų strateginiame ir ilgalaikiame lygmenyje, o nebūtų trumpalaikė reakcija į pokyčius saugumo architektūroje“, – pabrėžė L. Kojala.

„Financial Times“ pasirodžius informacijai, kad Vokietija galbūt keičia savo nuomonę apie Lietuvai duotą pažadą, politikai vienas po kito ėmė tai neigti ir paaiškino, jog informacija tėra pasiklydusi laike.

L. Kojalos vertinimu, galima suprasti atsargumą dėl Vokietijos žingsnių, nes ši šalis yra linksniuojama kalbose apie ginkluotės siuntimą į Ukrainą.

„Čia tikrai Vakarų šalys, įskaitant ir Vokietiją, tikrai galėtų padaryti daugiau. Visas tas fonas, be abejo, sudaro prielaidas abejonėms, bet aš manau, kad vis tik turime atskirti, jog tai yra kalba apie tai, ką daro NATO aljansas, viena kitai įsipareigojusios valstybės, turinčios integruotą struktūrą. Tie sprendimai, kurie bus priimami, bus susiję ne tik su dvišaliais santykiais ar vienos valstybės indeliu į NATO rytinio sparno stiprinimą, bet su viso aljanso strateginio lygmens sprendimais“, – teigė ekspertas.

Šiandien NATO viduje, kaip akcentavo politologas, yra aiškus konsensusas užtikrinti, kad rytinis flangas nebūtų pažeidžiamas.

„Iš dalies sprendimai juda į priekį. Kaip jau minėjau – tai, kad bus numatytos konkrečios pajėgos, skirtos konkrečių NATO teritorijų gynybai iš anksto, paruoštos ir besirengiančios įgyvendinti NATO gynybos planus, jau yra reikšmingas lūžis, nes prisiminkime, kad to nesame matę nuo pat Šaltojo karo laikų“, – pastebėjo L. Kojala.

Be to, laidos dalyvis pabrėžė, kad Lietuva stiprina ir savo kariuomenę, o šiuo metu šalies skiriama BVP dalis gynybai yra viena didžiausių iš aljanso narių.

„Tai yra ilgalaikės investicijos, kurios yra reikalingos tame tarpe ir tam, kad atlieptume tuos menko finansavimo laikotarpius. Dar 2013-aisiais Lietuva dar buvo tarp mažiausiai skiriančių gynybai visame aljanse“, – priminė centro vadovas.

L. Kojala taip pat atkreipė dėmesį, jog yra svarbu, kad valdžia artikuliuotų vieningus interesus.

„Manau, kad iš principo, kalbant apie diskusijas, kurios vyksta NATO, taip ir yra. Bet kokie pasikalbėjimai, pasvarstymai tam nepakenkia. Lietuva turi vieningą viziją, vieningą strateginį tikslą, kurį, aš manau, stengsimės matyti įgyvendintą Madride ir po susitikimo“, – sakė politologas.

„Galbūt netgi nereikėtų kalbėti apie labai konkretų skaičių karių ar pajėgumų. Reikia kalbėti apie tai, kas realiai padėtų nuo pat pirmos akimirkos Baltijos valstybėms gintis visu 100 proc. efektyviai nuo bet kokios galimos agresijos, nes visos iliuzijos apie tai, kad galbūt pakanka atgrasymo su nedideliu skaičiumi pajėgų, parodant, kad jos yra čia, šiandien yra nebeadekvačios.

Reikalingi realūs gynybiniai pajėgumai, kurie padėtų pirmiausia siųsti signalą potencialiam agresoriui, ką reikštų sankirta su NATO, bet tuo pačiu užbėgtų už akių bet kokiems įmanomiems agresijos scenarijams. Aš manau, kad ta linkme judama“, – pridūrė L. Kojala.

Komentarai (26)