„Pavojingiausia vieta žemėje“ Briuselio leidinio „Politico“ įvardytas Suvalkų koridorius atsidūrė ne tik žiniasklaidos puslapių, bet ir Rusijos grasinimų dėl apriboto Kaliningrado tranzito epicentre.

Visgi, giliau Suvalkų koridoriaus problematiką panagrinėjęs karybos ekspertas Darius Antanaitis įsitikinęs, kad tokie teiginiai apie pavojingiausią vietą žemėje – lengvabūdiški: Europoje yra bent dvi vietos, Rusijai patrauklesnės negu Lietuva, o pati Lietuva, eksperto teigimu, karo atveju Rusijai būtų ypatingai problematiška.

Didesnė nauda

Jeigu Rusija ir NATO susiremtų, Suvalkų koridorius greičiausiai taptų pirmuoju kontakto tašku, birželio pabaigoje „Politico“ rašė Druskininkuose apsilankęs žurnalistas.

Atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas D.Antanaitis pastebi, kad Rusijai pradėjus karinius veiksmus tam tikrame NATO ar Europos Sąjungos valstybės taške, prasidėtų trečiasis pasaulinis karas, todėl Kremlius turėtų įsivertinti, ką tokiu užpuolimu gauna, o ką praranda.

„Jeigu ji puola Lietuvą dėl Suvalkų koridoriaus, ji gauna tik priėjimą prie Karaliaučiaus srities, kas ekonomine prasme nėra labai logiška.

Tačiau Rusija turi didelius resursus ir didelę infrastruktūrą Ust-Luge, Sankt Peterburge. Tam, kad eksportuotų ir importuotų prekes per tą vietą, jiems reikia įveikti sąsiaurį, kuris yra tarp Suomijos ir Estijos.

Suomijos paimti, ko gero, rusai neišdrįstų, todėl galbūt žiūrėtų į Estiją“, – lrytas.lt įvertino D.Antanaitis.

Grasinimai – panašūs

Kita, galimai pavojingesnė negu Suvalkų koridorius, vieta, D.Antanaičio teigimu – Norvegija.

„Norvegija yra palyginus siaura juosta tarp Arkties vandenyno ir Suomijos bei Švedijos, be to, Rusija jau dabar grasina Norvegijai“, – priminė jis.

Birželio pabaigoje Norvegija, vadovaudamasi ES sankcijomis, atsisakė praleisti per Sturskugo kontrolės postą krovinius, skirtus rusų gyvenvietėms Svalbarde, nors Rusija prašė padaryti sankcijų taikymo išimtį.

Norvegija turi suverenias teises į šį salyną, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas. Svalbarde veikia Rusijos valstybinė kalnakasybos įmonė „Arktikugol“, ten dirba apie 400 šachtininkų.

Po šio krovinių blokavimo rusų senatorius viešai suabejojo Svalbardo priklausomybe, o prieš savaitę Rusijos parlamentarai paragino denonsuoti Arkties sutartį su Norvegija. Beveik tuo pačiu metu, kaip ir Lietuvoje, su Rusija siejama grupuotė atliko kibernetinę ataką prieš Norvegijos valdžios institucijų svetaines.

Tiesa, prieš savaitę Norvegija nusileido ir leido gabenti Rusijos krovinius į Svalbardą – kadangi dėl sankcijų jie negalėjo būti pervežami Rusijoje įregistruotu sunkvežimiu, į Trumse juos pristatė Norvegijos transporto bendrovė.

„Kalbėti, kad Suvalkų koridorius yra pavojingiausia vieta, mano manymu, yra šiek tiek lengvabūdiška. Be abejo, kiekvienam žmogui, kiekvienai valstybei jų skausmas yra didžiausias, tačiau pažiūrėjus logiškai, šaltakraujiškai – taip nėra“, – apibendrino D.Antanaitis.

Karybos ekspertas pastebi ir sudėtingą Latvijos situaciją: „Reikia pažiūrėti į demografinę Latvijos sudėtį – praktiškai pusė gyventojų gyvena Rygoje, be to, Latvijoje yra didelis kiekis rusakalbės populiacijos. Manau, kad Latvija, kalbant apie žmogiškuosius resursus, yra sudėtingiausioje vietoje iš visų Baltijos valstybių.“

Suvalkų koridoriaus išskirtinumas

Pabrėždami Suvalkų koridoriaus pavojingumą ekspertai dažnai argumentuoja, kad Rusija į šį ruožą tuo pačiu metu gali įsiveržti ir iš rytų, ir iš vakarų, taip atkirsdama Baltijos valstybes nuo NATO sąjungininkų pajėgų pietuose.

Savo ruožtu D.Antanaitis pabrėžia, kad nebegyvename viduramžiais – jei būtų atkirstas Suvalkų koridorius, tai būtų skausminga, bet nebūtų neįveikiama.

„Vis dėlto, ir iš vienos, ir iš kitos pusės būtų NATO valstybės, todėl rusams būtų ypatingai sudėtinga. Žiūrint iš operacinės pusės, tau reikia kuo mažiau sąlyčio su galimais priešininkais. Tad tokiu atveju, kalbant apie Karaliaučių, rusams būtų sudėtinga išlaikyti Suvalkų koridorių“, – pabrėžė jis.

Karybos ekspertas pastebėjo, kad Suvalkų koridoriaus ruožas, kuris Lietuvai yra svarbus net keliomis prasmėmis, yra iš tiesų problematiškas.

„Jis mums svarbus, kadangi ten yra du asfaltuoti keliai, per kuriuos galėtų atvykti sąjungininkai. Bet tai tik du keliai, per kuriuos galėtų pabėgėliai vykti iš Lietuvos į Europą – kelias būtų užgriozdintas.

Trečias dalykas yra geležinkelis, kurį jau dešimtmetį bandome padaryti normalia europietiška vėže, bet taip ir nesugebame to padaryti“, – vardijo jis.

Nepaisant to, yra ir kiti keliai – jūros, oro keliai, Lietuvoje yra JAV pajėgos, batalionas.

„Jeigu rusai bandytų užimti Suvalkų koridorių, būtų skausminga, bet ne mirtina. Rusams esmė yra ne 80 kilometrų miškingos, kalvotos, pelkėtos vietovės tarpas – jiems reikia kelių, infrastruktūros, geležinkelio, kad galėtų judėti.

Pasižiūrėję į Europos kelių ir geležinkelių tinklą, pamatysime, kad jeigu rusai norėtų užtikrinti savo kelią į Karaliaučių, jiems reikėtų paimti Vilnių. Bet jeigu imi Vilnių, tada kam tau apsiriboti tik tuo, nes vis tiek prasidėtų eskalacija.

Tada žiūrėkime į regioną – visos Baltijos valstybės. Iš kitos pusės, jiems reikalinga ir Lenkija – Bialystokas jiems taip pat būtinas“, – neatmetė D.Antanaitis.

Be to, karybos ekspertas įsitikinęs, kad Lietuva būtų ypatingai pavojinga Rusijai karo atveju.

„Lietuva pagal savo demografiją yra gana vienalytė – žmonės yra pakankamai vienos tautybės, vienų pažiūrų. Be to, partizaninis karas buvo didžiausias Lietuvoje, istorinė atmintis yra išlikusi.

Reikia nepamiršti, kad mes vieninteliai, kurie ribojamės su NATO valstybe – su Lenkija. O už Lenkijos yra absoliuti visa NATO galybė. Todėl kalbėti apie tai, kad Lietuva yra blogiausioje padėtyje – lengvabūdiška“, – pabrėžė jis.

Kodėl grasinimai – tik Lietuvai?

Tad jeigu Rusija neplanuoja karinių veiksmų prieš Lietuvą, kodėl šiuo metu visa Kremliaus retorika, grasinimai sutelkti tik Lietuvos – ne Latvijos ar Estijos, atžvilgiu?

„Tai yra sena taktika, kurią rusai naudoja – skaldyk ir valdyk. Visų pirma tai nėra Lietuva ir Rusija – yra Europos Sąjunga ir Rusija, NATO ir Rusija.

Todėl Rusija, išskirdama iš ES ar NATO konteksto būtent Lietuvą, kurioje – mažiau nei trys milijonai gyventojų, bando parodyti, esą ES, NATO yra „ne prie ko“ – tik Lietuva kažką daro. Bet mes darome tai NATO ir ES kontekste“, – pabrėžė D.Antanaitis.

Dar vienas svarbus Lietuvos saugumo garantas – Vokietija, vadovaujanti NATO tarptautiniam batalionui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu pasisakanti dėl koridoriaus į Kaliningradą sudarymo.

D.Antanaičio teigimu, tai, ką kalba politikai, šiuo atveju – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, yra viena, tuo metu ką jie daro – visai kita.

„Negaliu vertinti politikų pasisakymų, bet pažiūrėkime į faktus – Vokietija yra Lietuvoje, Vokietija yra didžiausias mūsų partneris, didžiausias mūsų verslo ir saugumo garantas.

Vokietija Ukrainai tiekia pakankamai daug ginkluotės, ir nepamirškim, kad būtent Vokietija tiekia prieštankinę ginkluotę, kuri absoliučiai yra viršenė prieš rusų šarvuotą techniką“, – įvertino D.Antanaitis.

Kaip rašoma „Politico“, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas teigė pavadinimą „Suvalkų koridorius“ sugalvojęs likus kelioms minutėms iki susitikimo su tuometine Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen 2015 metais, siekdamas sukelti susirūpinimą dėl spragų Vakarų gynyboje.

T.H.Ilveso perspėjimas U.von der Leyen, kuri dabar yra Europos Komisijos pirmininkė, buvo reakcija į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

Nerimaujama ne tik logistinių Suvalkų koridoriaus iššūkių, tačiau ir dėl NATO sąjunininkų įsipareigojimų įvykdymo – publikacijoje keliamas klausimas, ar Vašingtonas ir NATO norėtų rizikuoti potencialia pasauline katastrofa „dėl iš esmės negyvenamos dirbamosios žemės, apie kurios egzistavimą žino tik nedaugelis jų piliečių?“ Teigiama, jog būtent tokį kraštutinį atvejį V.Putinas nekantrauja išbandyti.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Indrė Naureckaitė

Komentarai ()