Vienaip ar kitaip, pasak Ukrainos vadovybės, Chersono išlaisvinimas būtinai įvyks.

Nors mūšis dėl Donbaso dar toli gražu nesibaigė, tikimasi, kad artimiausiu metu Ukraina pradės kitą karo skyrių – labai laukiamą didelę kontrpuolimo operaciją pietuose, siekiant išlaisvinti Rusijos okupuotą Chersono miestą.

Ekspertai visame pasaulyje sutaria, kad Chersono susigrąžinimas yra realiausias būdas Ukrainai iškovoti didelę pergalę prieš Rusiją ir pakeisti karo eigą. Vykdydama kontrpuolimo operaciją Ukraina tikriausiai siektų blokuoti užimtą miestą, atkirsti rusų įgulą nuo tiekimo ir pastiprinimo ir laikyti blokadą tol, kol Rusija pasiduos.

Tai būtų drąsi misija, reikalaujanti kuo efektyvesnio visų komponentų indėlio, pradedant pėstininkais ir baigiant oro gynyba bei priešlėktuvine veikla.

Dėl vietovės reljefo ir Rusijos karinių trūkumų Ukrainos planas iš tikrųjų gali pavykti.

Tačiau norėdama jį įgyvendinti, Ukrainos kariuomenė turėtų pademonstruoti puikų karinių pajėgų koordinavimą ir atlikti sunkų darbą – išvalyti teritoriją nuo Rusijos pajėgų, tiekimo linijų ir amunicijos sandėlių – prieš įžengdama į ją.

Pietūs

Ukraina prarado Chersoną jau kovo 2 d., rusai mieste sutiko menką ginkluotą pasipriešinimą, nes gynyba pietuose greitai sugriuvo nuo staigaus Rusijos smūgio.

Dabar, po daugiau kaip 5 mėnesių trukusio karo, Rusija tvirtina, kad Chersono sritis yra „visavertė Rusijos teritorija“, ir grasina surengti „referendumą“, taip aneksuodama dar vieną Ukrainos regioną, kaip 2014 m. padarė su Krymu.

Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, prezidentas Volodymyras Zelenskis jau pavedė kariuomenei parengti Ukrainos pietų deokupacijos planą, nes jos pajūrio regionai yra gyvybiškai svarbūs šalies ekonomikai.

Ukraina jau pradėjo kampanijas Chersono srityje kaip atsvarą plataus masto Rusijos puolimui Donbase. Diena iš dienos pranešama apie sunaikinamus amunicijos sandėlius, išlaisvintas gyvenvietes ir atakas strategiškai itin svarbiam Antanovskio tiltui.

Dienraščio „Kyiv Independent“ apklausti ekspertai mano, kad šios nedidelių grupių vykdytos Ukrainos operacijos veikiau buvo bandymai zonduoti Rusijos gynybą ir atitraukti Rusijos pajėgas nuo Donbaso, o ne operacijos, kuriomis siekta didelių teritorinių laimėjimų.

Kol kas 200 km ilgio Chersono fronto liniją, besiribojančią su Nikolajevo sritimi, laiko gerokai sumažėjusios Rusijos 49-osios jungtinės ginkluotosios armijos dalys, įskaitant elitinius oro desanto dalinius, 22-ąjį armijos korpusą ir dalinius „Rosgvardija“.

Apytikriais duomenimis, Rusija šioje teritorijoje galėjo dislokuotos daugiau kaip 10 batalionų taktinių grupių.

Tikėtina, kad tai yra mažiausiai okupantų pajėgų prisotintas fronto sektorius, nes Rusija didžiausią prioritetą teikia karo veiksmams Donbase, kur svarbiausioje zonoje tarp Iziumo ir Bachmuto yra dislokavusi beveik 50 batalionų.

Nepaisant to, Rusija stiprina savo gynybą pietuose, nes Chersonas tampa vis akivaizdesniu Ukrainos kontrsmūgio už Donbaso ribų taikiniu.

Pastaruoju metu atvirų šaltinių stebėtojai taip pat nurodė, kad okupuotame Donbase mobilizuojama vis daugiau prastai apmokytų karių, kurie siunčiami į Chersoną, o tai gali reikšti nuolatinį gyvosios jėgos trūkumą.

Tai yra vienas iš palankių veiksnių, lemiančių galimą Ukrainos kontrpuolimą.

„Rusai nepajėgūs visiškai užtikrinti visos milžiniškos fronto linijos Chersone trukmės“, – sakė tyrimų projekto „Conflict Intelligence Team“ (CIT) atstovas Kirilas Michailovas.

„Jie negali turėti vientisos tranšėjų linijos. Geriausia, ką jie gali turėti, tai atraminiai punktai tam tikrose apgyvendintose vietovėse arba kelių sankryžose. Daugeliu atvejų jie negalės koordinuoti savo veiksmų. O Ukraina turės galimybę juos atmušti vieną po kito.

Rusija taip pat nėra pajėgi greitai nusiųsti į šį regioną pastiprinimą, nes jiems tektų smarkiai sumažinti savo puolimą Donbase arba net jo atsisakyti“, – teigė analitikas.

Chersono fronto linija yra gana laisva ir skylėta, o tai leistų Ukrainos priešakinėms grupėms ją pralaužti.

„Nenustebsiu, jei paaiškės, kad ukrainiečių žvalgų grupės infiltruojasi į Rusijos kontroliuojamą zoną, kad ištirtų jų gynybą ir pažiūrėtų, kaip giliai galima prasiskverbti“, – sakė Ukrainoje gimęs Izraelio gynybos ekspertas Igalas Levinas.

„Ukrainos pėstininkams iki šiol gerai sekėsi vykdyti operacijas mažesniais vienetais“, – pabrėžė ekspertas.

I.Levinas mano, kad besiveržiantys ukrainiečiai turėtų vengti pernelyg didelio susitelkimo ir judėti į priekį kuopomis, aprūpintomis nešiojamomis priešlėktuvinėmis sistemomis, kad galėtų kovoti su Rusijos artimos paramos lėktuvais.

Atėjus laikui, Ukrainos sausumos daliniai galėtų bandyti žengti apie 20–30 km į pietus, arčiau Chersono apylinkių, ypač prie Rusijos karinių oro pajėgų naudojamo Černobaivkos aerodromo.

Per keturis karo mėnesius šis aerodromas tapo dešimčių pražūtingų ukrainiečių atakų, per kurias buvo sunaikinta daugybė rusų orlaivių ir technikos, vieta. Nepaisant to, dėl strateginės aerodromo svarbos Rusijos kariuomenė atsisakė jį palikti, nors nuolat patirdavo nuostolių.

Pagrindiniai taikiniai

Yra trys pagrindiniai tikslai, kuriuos Ukraina turi pasiekti, kad apsuptų Rusijos karius ir priverstų juos pasiduoti Chersone.

Ukraina turėtų tvirtai kontroliuoti į rytus nuo Chersono einantį greitkelį M14/P47, jungiantį miestą su Nova Kachovka – viena iš pagrindinių Rusijos bazių Ukrainos pietinėje Chersono srityje, kurioje neseniai buvo surengtos atakos prieš Rusijos amunicijos sandėlius, įvykdytos naudojant naujai pristatytus Vakarų ginklus.

Taip pat reikėtų sunaikinti du tiltus per Dniepro upę – Antonovskio tiltus, kurių vienas skirtas transporto priemonių eismui, o kitas – geležinkelio eismui, Chersono pakraštyje. Šiuo metu per šiuos du tiltus Rusija gali sustiprinti savo įgulą Chersone iš okupuotos teritorijos kitapus upės.

Ukrainai taip pat tektų atkirsti Kachovsko hidroelektrinę Naujojoje Kachovkoje, esančią maždaug už 55 km į rytus nuo Chersono. Užtvanka taip pat tarnauja kaip tiltas, kuriuo eina greitkelis M14/P47.

Jei Ukraina atkirstų greitkelį, Rusijos pajėgos neturėtų galimybės persikelti per Dnieprą. Sunaikinus du Antonovskio tiltus, vienintelis kitas būdas persikelti per Dniepro dešinįjį krantą yra ukrainiečių kontroliuojamoje Zaporožėje, esančioje už daugiau kaip 200 km nuo Chersono.

Šis pirmasis etapas bus laikomas sėkmingu tik tada, kai Rusijos pajėgos bus užblokuotos ir atkirstos nuo tiekimo ir pastiprinimo.

Sėkmės atveju Rusijos pajėgos Chersone atsiremtų į milžinišką natūralią kliūtį. Dniepro upė netoli miesto yra beveik 350 metrų pločio. Ukrainos artilerija taip pat būtų pakankamai arti, kad neleistų Rusijos pajėgoms įrengti jokių perėjimo per upę būdų, pavyzdžiui, plaukiojančių tiltų.

Pasak ekspertų, kieta blokada užtruktų, ekspertai teigė, kad tam prireiktų laiko.

Tačiau šis scenarijus turi šansų padaryti mažiausiai žalos Chersonui, kitaip nei Rusijos pajėgos, apgulusios Mariupolį.

Per apgultį Rusijos pajėgoms pavyko izoliuoti miestą, o Ukrainos įgulai liko mažai vilčių, tačiau vėliau jos miestą nusiaubė ir šturmavo, siekdamos greitos pergalės.

Pasirengimas

Tuo atveju, jei Ukrainai pavyktų apsupti Rusijos pajėgas Chersone, Ukraina taip pat turėtų greitai ir tvirtai užkariauti teritoriją.

Be to, ji turės išlaikyti tai, ką gaus Rusijos kontratakų metu.

Ukrainai tektų sunaikinti daug Rusijos karinės infrastruktūros, pavyzdžiui, amunicijos ir degalų sandėlių, ir taip susilpninti Rusijos gebėjimą kovoti.

Naujienas apie tokias sėkmingas operacijas žiniasklaidoje jau pastebime kiekvieną dieną.

Vietovės reljefas atveria Ukrainai galimybių. Dėl to, kad srityje nėra kelių ir nedaug tiltų per Dniepro upę, Rusijos logistika Chersone yra lėtesnė. O transporto kliūtys verčia Rusijos pajėgas laikyti savo atsargas sutelktas keliose vietose netoli geležinkelio stočių.

Šios prisotintos vietovės yra sultingi taikiniai didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), kurias neseniai Ukrainai perdavė JAV.

„Conflict Intelligence Team“ eksperto Kirilo Michailovo teigimu, kuo daugiau karinės galios Rusija dislokuoja Chersone, tuo problemiškesnė neišvengiamai tampa jos logistika dėl vietovės reljefo.

Rusijos logistikos ruožas Chersone yra ilgiausias iš visų kitų jos karo Ukrainoje etapų. Rusijos kariuomenė taip pat neabejotinai bandytų kontratakuoti ore ir ant žemės.

Ekspertų nuomone, labai svarbu, kad Ukraina padarytų kuo didesnę žalą Rusijos oro gynybai ir kartu sukurtų stiprų ir daugiasluoksnį oro gynybos tinklą prieš Rusiją.

Jei Rusijos S-300, S-400, „Tor-M“ ir „Buk-M“ priešlėktuvinės gynybos sistemos būtų iš esmės nuslopintos HIMARS pagalba, Ukrainos bepiločiai orlaiviai „Bayraktar TB2“ turėtų žalią šviesą smogti.

Mažesnis Ukrainos bepiločiai orlaiviai galėtų užtikrinti greitą taikinių aptikimą, kad HIMARS ir MLRS sistemos galėtų smogti ir sunaikinti bėgančius Rusijos konvojus. Be to, stipri priešlėktuvinė gynyba būtų reikalinga prieš Rusijos aviaciją, gausiai įsikūrusią okupuotame Kryme.

Apskritai sėkmingai tokio pobūdžio operacijai reikėtų kelių visiškai sukomplektuotų ir stiprių pėstininkų brigadų, turinčių labai stiprią oro apsaugą ir stiprius priešlėktuvinius pajėgumus prieš Rusijos artileriją.

„Tai problema, – sakė K.Michailovas. – Bet tai problema, kurią galima išspręsti, ypač kai kalbama tik apie vieną fronto ruožą“.

Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()