Šis karas tik pirmas žingsnis – kur būtų smogęs Putinas po pergalės Ukrainoje: „Kremlius vertina ypatingą prorusišką Vengrijos poziciją“ ()
Karinių teisės tyrimų centro vadovas Aleksandras Musienko teigė, kad Rusijos kariai Ukrainoje nebūtų sustoję. Ši sėkmė juos tik įkvėptų. Apie tai praneša „24 kanalas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Musienko teigimu, po Ukrainos Rusijos agresija galėjo pasukti Moldovos ir Rumunijos arba Baltijos šalių kryptimi.
Musienko teigimu, Kremlius atsižvelgia į „ypatingą“ Vengrijos poziciją, nes oficialus Budapeštas veikia Rusijos Federacijos interesais ir kelia klausimus dėl vengrų teisių Rumunijoje.
Rusija tokiu būdu planavo prisidėti prie NATO vienybės skaldymo. Grįsdamas savo žodžius, Musienko cituoja Rusijos generolo Minekajevo pareiškimą apie planus sukurti „sausumos koridorių“ į nepripažintą Uždniestrę. Tokia įvykių raida išprovokuotų konfliktą su Moldova ir, galbūt, su Rumunija. Tačiau šiandien ši galimybė prarado savo aktualumą, mano ekspertas.
Kas pasiruošęs karui su Rusijos Federacija
Ekspertas taip pat įvertino Europos šalių gebėjimą atsispirti Rusijos agresijai. Iš šalių, kurios yra arčiau Rusijos Federacijos, labiau pasiruošusios Rumunija ir Lenkija.
Rumunija siekia tapti tvirtove pietiniame NATO flange vietoj Turkijos. Rumunijoje nuo 2000-ųjų vidurio buvo sistemingai įgyvendinamos Amerikos karinės programos, o Rumunijos kariuomenė gavo pakankamą kiekį ginklų.
„Rumunijos kariuomenė buvo apmokyta su amerikiečių daliniais, jie turi gerą oro gynybos sistemą, gavo amerikiečių tankus“, – aiškino Musienko. „Jie nuolat finansuoja savo apsaugos sistemą, netgi laivyną.“
Lenkijos vadovybė taip pat atliko reikiamus parengiamuosius darbus.
Šiaurės ir Vakarų Europa
Norvegija yra pasirengusi konfrontacijai su Rusijos Federacija labiau nei kitos Šiaurės Europos šalys.
„Norvegija visada buvo pasiruošusi įvairioms grėsmėms. Dėl tiesioginės sienos šiaurėje jie išplėtojo savo laivyną ir pajėgumus laivų ir lėktuvų atžvilgiu“, – aiškino ekspertas, kurio teigimu, visos šiaurės šalys yra daugiau ar mažiau pasiruošusios.
Pavyzdžiui, Danija turi naikintuvų F-35 pirkimo sutartį.
Galbūt iš vakarinės žemyno dalies, išskyrus Didžiąją Britaniją, niekas nepasiruošęs pasipriešinti RF ginkluotosioms pajėgoms.
Prancūzijos vadovybė pripažino, kad jie nebuvo pasiruošę susidurti su tokio didelio masto grėsme ir didžiuliu Rusijos Federacijos artilerijos kiekiu.
„Vokiečiai – mes puikiai žinome, kokioje padėtyje jie yra. Italija yra šalis, turinti aviaciją, laivyną – šalis iš dalies pasiruošusi“, – pažymėjo ekspertas.
Prisiminkite, kad, pasak Suomijos generolo, šalis yra pasirengusi atremti Rusijos Federaciją. Suomija turi vieną stipriausių artilerijų Europoje, turi sparnuotųjų raketų atsargas, kurių nuotolis yra iki 370 km. O gynybai išleidžiama 2 % BVP – tai daugiau nei daugelyje kitų NATO šalių.
