Paaiškėjo, kaip Rusija įspūdingais kiekiais perka vakarietišką mikroelektroniką ginkluotei  ()

Tarp Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų komponentų tiekėjų žurnalistai rado „Zara“ ir vandens „Bozhya Rosa“ darbuotojų, kurie galėjo būti naudojami kaip statytiniai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rusijos Federacijos gynybos pramonės kompleksas tarptautinių sankcijų kontekste randa spragų įsigyti mikroelektronikos, reikalingos didelio tikslumo ginklams ir šaudmenims gaminti. Taip teigiama leidinio „Istorijos“ medžiagoje.

Medžiagos autoriai primena, kad rugpjūtį Karališkojo Jungtinės Karalystės gynybos tyrimų instituto (RUSI) nariai paskelbė pranešimą, kuris buvo skirtas Ukrainos teritorijoje paliktuose ar paimtuose Rusijos ginkluotųjų pajėgų ginkluose rastų komponentų analizei. Pavyzdžiuose ekspertams pavyko aptikti apie 450 įvairių rūšių importuotų elektroninių komponentų, pagamintų Japonijoje, Taivane ir įvairiose Europos šalyse, tačiau daugiausia – JAV. Kaip pavyzdį RUSI nariai nurodė operatyvinio-taktinio lygio droną „Orlan-10“, kuriame sumontuota japoniška Sony kamera su amerikietišku „Hextronik“ varikliu, valdymo sistema, pagrįsta šveicarišku „STMicroelectronics“ mikrovaldikliu, ir Japonijos kompanijos pagamintas „Saito Seisakusho“ variklis.

„J'son & Partners Consulting“ apskaičiavo, kad apie 75 % 2021 metais Rusijoje naudotų lustų buvo importuoti. Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Kremlius gavo 15 000 užsienio elektroninių komponentų siuntų, o be amerikietiškų komponentų, ekspertų teigimu, Rusijos ginkluotųjų pajėgų ginklai būtų netinkami naudoti.

Žurnalistų žiniomis, Rusija tarptautinių sankcijų sąlygomis sugalvoja įvairias schemas, leidžiančias apeiti kontrolę. Pavyzdžiui, tarpininkai iš JAV slepia nuo pardavėjų, jog prekės atiteks Rusijos kariuomenės reikmėms, arba tiesiog klastoja duomenis apie eksportuojamus produktus.

Tyrimo metu žurnalistai pasakojo apie Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto absolventą Leonidą Neperšiną, kuris 2019 metais socialiniuose tinkluose paskelbė skelbimą, siūlantį draugams kreiptis dėl vieno iš Rusijos bankų kortelės. Mainais vyras per nukreipimo nuorodą gautų tūkstantį rublių.

„Bendra istorija socialiniams tinklams. Tačiau tuo metu Neperšinas buvo vienos didžiausių elektronikos komponentais prekiaujančių kompanijų, tiekiančių komponentus Gynybos ministerijos reikmėms, bendrasavininkis. Šios įmonės pajamos „Spets-elektronkomplekt“ ( „Spets-EK“), 2019 m. sudarė daugiau nei 4,4 mlrd. USD. „Spets-EK“ sudaro sutartis su didžiausiomis Rusijos įmonėmis gynybos pramonės srityje, pavyzdžiui, su „Šiaurės Reido“ gamykla, aprūpinančia karinio jūrų laivyno laivus, arba su mokslinių tyrimų institutu „Vector“, kuris kuria  antidronų sistemas ir radijo žvalgybos sistemas“, – rašoma pranešime.

 

„Spets-EK“ buvo įkurta 2007 m., o nuo pat įkūrimo momento įmonės nuosavybė buvo padalinta lygiomis dalimis tarp Neperšino ir tam tikros Viktorijos Demyanovos. Tačiau moteris, matyt, turėdama akcijų milijardines pajamas turinčioje įmonėje, taip pat neįgijo turto: būdama „Spets-EK“ įkūrėja, ji dirbo pardavėja drabužių parduotuvėje „Zara“. Leonidas Neperšinas 2009 m. gyvenimo aprašyme nurodė, kad nuo 1997 m. dirba sistemų administratoriumi, taip pat padeda valdyti kompiuterius ir biuro įrangą.

 

Taip pat tyrėjams įtarimų sukėlė geriamuoju vandeniu prekiaujančių firmų „Bozhya Rosa“ ir „Chrustalnaya Rosa“ laborantė Olga Butyrina. Nuo 2016 metų moteris buvo įtraukta į bendrovės „NTI Energy“, kuri yra pagrindinė komponentų tiekėja, taip pat ir Rusijos gynybos sektoriui, savininkų sarašą. Atsakymas į istoriją su laborante, kaip siūlo žurnalistai, slypi Olgos gimtajame mieste Novosibirske. Ella Schlothauer taip pat yra iš ten, „NTI Gmbh“, Vokietijos koncerno, parduodančio elektroninius komponentus iš tokių prekių ženklų kaip „Siemens“ ir „General Electric“, generalinė direktorė. „NTI Gmbh“ nuo pat įkūrimo 2014 metais 60 % valdo Rusijos atstovybės – įmonė buvo įkurta likus vos mėnesiui iki Ukrainos Krymo okupacijos. Nuo 2019 m. „NTI Energy“ turėjo prieigą prie vakarietiškų elektroninių komponentų tiekimo RF ginkluotųjų pajėgų reikmėms.

Sankcionuotos įrangos pirkimui tarp gynybos įmonių ir Rusijos tiekėjų taip pat gali būti sukurtos tarpininkų įmonės. Medžiagos autoriai, kaip pavyzdį, pateikia Taktinių raketų valstybinę korporaciją, kuri visus konkursus vykdė per bendrovę „Zvezda-Strela“. Minėta įmonė priklausė vizažistei Olgai Zorikovai, kuri savo ruožtu yra korporacijos generalinio direktoriaus dukra.

 

Tokį tiekėją turi ir „Rostec“ ginklų gamintoja „Radioelectronic Technologies Concern“. Bendrovė „Radiopriborsnab“ yra tarpininkas, per kurį koncernui priklausančios įmonės užsiima elektroninių komponentų pirkimu. Kaip teigiama bendrovės pareiškimuose, „Radiopriborsnab“ iš tikrųjų yra „KRET“ pirkimų skyrius. Iš viso koncerną sudaro daugiau nei 70 įmonių, o pati įmonė yra atsakinga už elektroninės kovos sistemų tiekimą RF ginkluotosioms pajėgoms.

„Radiopriborsnab“ apyvarta 2021 metais siekė beveik 10 milijardų rublių, o paskutinis didelis sandoris – daugiau nei 3 mln. Pati kompanija įrašyta Karen Gharibyan vardu. Vyras gimė Pyatigorske, pagal išsilavinimą yra radijo inžinierius.

„Rusijos elektronikos pirkėjams būtų sunkiau apeiti apribojimus, jei tuo nesusidomėtų patys jų Vakarų partneriai. Jie taip pat naudoja įvairias gudrias schemas, apie kurias galima sužinoti iš JAV iškeltų baudžiamųjų bylų prieš amerikiečius, elektroninių komponentų eksportuotojus. Vienas iš tokių atvejų buvo laiškas, kurį Rusijos įmonė „Apex System“ gavo iš FSB 2000-ųjų pabaigoje – tarnyba skundėsi, kad „Apex“ jai tiektos mikroschemos yra sugedusios ir jas reikia pakeisti. Šis laiškas pateko į FTB rankas, po kurių buvo tiriama „Apex“ ir susijusi amerikiečių kompanija „ARC Electronics“, kurią sukūrė iš Rusijos kilęs Aleksandras Fiščenko“, – savo medžiagoje pažymi tyrėjai.

 

Šios įmonės darbuotojai, anot žurnalistų, buvo apkaltinti nelegaliai iš JAV išvežę aukštųjų technologijų mikroelektroniką Rusijos kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms, o per aštuonerius metus tiekimo apyvarta siekė apie 50 mln. USD. Tyrime taip pat dalyvavo Ukrainos, JAV, Azerbaidžano ir Kazachstano piliečiai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(14)
(21)
(-7)

Komentarai ()