Buriatijoje neliks vyrų – ima visus iki 72 m.: „Miške nėra ryšio, vyrai nežino, kad juos siunčia į karą“ ()
Mobilizacija Rusijoje prasidėjo „teismo naktį“ Buriatijoje, kaip jie pavadino pirmą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi. Nuo rugsėjo 21 d. vakaro buriatų kaimuose šaukimai buvo įteikti vyrams nuo 18 iki 72 metų ir jie privalo skubiai vykti į verbavimo punktą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo pat metu buriatai stengiasi išvengti siuntimo į karą, rašo BBC.
„Trečiadienį nuo 11 val. lojo šunys, pusvalandį nesiliovė, galvojau, kad kažkas eina namo. Ryte gyventojas pasakė, kad naktį bandė įteikti 20 šaukimų mūsų kaimynams, bet tai nepavyko“, – sakė Dutuluro kaimo gyventoja Tujana.
Kaimas yra Zakamensky rajone, 400 km nuo Buriatijos Respublikos sostinės Ulan Udės. Dutulure gyvena apie 900 žmonių, iš kurių 400 yra vyrai.
„Rugsėjį turime kankorėžių sezoną, o kaimo vyrai su nakvyne eina rinkti riešutų gilyn į mišką, į taigą. Per dieną juos parduodant galite uždirbti 4-5 tūkst. rublių. Miške nėra ryšio, vyrai nežino, kad šalyje prasidėjo mobilizacija, ir jie yra siunčiami į karą.
Dar prieš V. Putinui oficialiai paskelbiant mobilizaciją, ryte, Buriato laiku, kitam vyrui šaukimą atnešė moterys iš to paties Dutuluro kaimo.
Kaimyniniame Bičuros kaime, Bičurskio rajone, administracijos pareigūnai ir policininkai naktį atnešė šaukimus. Išgirdę beldimą į duris, kai kurie žmonės išeina su šaunamaisiais ginklais, – sakė Tujanos draugas, – „tačiau tai labiau dėl savigynos, jei kas nors nutiktų“.
„Žmonės tiesiog nesuprato, kas atėjo ir kodėl. Bet nieko neįvyko, visi reagavo normaliai, kai sužinojo, dėl ko pas juos atėjo naktį“, – pridūrė jis.
Kiti iškart sutiko. „Na, ką darysi, reikia eiti. Nėra pasirinkimo, aš turiu eiti“, – šauktinių reakciją perpasakojo artimieji ir draugai. „Naktį paima, iš miego, žmonės sumišę, niekas nežino savo teisių“.
Socialiniuose tinkluose respublikos gyventojai pasakojo, kad vyrams buvo suteiktas pusvalandis susikrauti daiktus. Tada jie buvo susodinti po 30 žmonių į KAMAZ sunkvežimius ir nuvežti į Ulan Udę.
Ketvirtadienį, rugsėjo 22 d., verbavimo stotyje Zakamensky apygardos karinis komisaras Tujanai pasakė, kad iš viso rajono „iki šiol“ buvo paimta 130 žmonių, tai yra šiek tiek daugiau nei 1 % visų rajono vyrų, kurių yra apie 12 tūkst.
Remiantis Rusijos prezidento dekretu, pirmajai šauktinių kategorijai priklauso kariai, seržantai, brigadininkai ir karininkai iki 35 metų, jaunesnieji karininkai iki 50 metų, majorai ir papulkininkiai – iki 55 metų, pulkininkai iki 60 metų, generolai – iki 65 metų. Pasak V. Putino pažado, „pirmiausia bus šaukiami tie, kurie tarnavo kariuomenėje, turi tam tikrų karinių specialybių ir atitinkamos patirties“. Bet iš tikrųjų Buriatijoje šaukimai nešami visiems iš eilės.
„Žinoma, tai ne dalinė mobilizacija, tai yra visavertė mobilizacija. Nes šaukia tuos, kuriems per 60 metų, šaukia studentus, neįgaliuosius, iš viešojo sektoriaus ar komercinio sektoriaus, net atnešė šaukimą mirusiesiems, tiesiog renka visus“, – sakė fondo vadovė Aleksandra Garmazhapova.
Baltarusijos valstybinio universiteto Buriatijos tautosakos ir literatūros dėstytoja Irina Bolgutova sakė, kad ketvirtadienį šaukimas buvo įteiktas Buriatų filologijos fakulteto pirmakursiams.
„Pasirodo, valstybė, vadinama Rusija, nusprendė surengti buriatų genocidą? Sunaikinti visą genofondą, atimant jaunimą? Už ką? Kodėl turėtume palaikyti Ukrainos rusų separatizmą? Jie kalba rusiškai ir skaito mūsų šalies įstatymus bei turi gerbti ir žinoti savo įstatymus“, – rašė I. Bolgutova.
Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, nuo karo bėgantys buriatai dažniausiai vyksta į Mongoliją, iki kurios sienos nuo Ulan Udės – 233 km.
Kaip BBC pasakojo vietos gyventojai, nuo savaitės vidurio prie sienos nusidriekia kilometrų ilgio automobilių ir autobusų eilės, pilnos vyrų. Vis dar galima išvykti, nepaisant buriatų pokalbiuose sklindančių netikrų žinučių, kad sienos uždarytos. Moterų ir vaikų eilėse prie patikros punkto praktiškai nėra, – pasakojo mongolų kalbą mokantys savanoriai. Jie padeda autobusais iš Rusijos išvykstantiems vyrams.
„Buriatai yra kitokie, – sako ji. – Yra tokių, kurie, deja, kariauja, ir mes tuo nesidžiaugiame. Tačiau yra tokių, kurie prieštarauja karui ir supranta jo ksenofobinį imperinį pobūdį“.