LATGA-A skolininkų sąrašas ilgėja (60)
Ieškinių dėl įsipareigojimų nevykdymo bei neteisėto muzikos kūrinių viešo atlikimo skaičius, pernai, palyginti su 2008-aisiais, išaugo daugiau nei trečdaliu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovų, pagrindiniu kaltininku tapo ekonominis sunkmetis.
Agentūros, kuri renka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą, atstovai viešą muzikos atlikimą pramogų vietose išskyrė kaip dažniausiai ieškinių sulaukiančią kategoriją.
2009 m. prasikaltusiųjų dėl viešo muzikos atlikimo skaičius pasiekė 263. Tai daugiau nei trečdalis lyginant su prieš metus fiksuotais duomenimis. 2008-aisiais pareikšti 158, o 2007-aisiais – 111 ieškinių.
„Jeigu skaičiuotume vienetais – be abejo, vyrauja restoranų, barų, klubų kategorija, nes sutarčių daugiausiai. Parduotuvės, prekybos centrai – jie eina per prekybos centrų tinklus. Tad yra viena sutartis su vienu tinklu, kuris dengia labai didelę Lietuvos dalį. Jeigu imame sritį „klubai, restoranai, barai“ – čia tokios centralizacijos nėra“, – sakė Arvydas Adamonis, LATGA-A muzikos skyriaus vedėjas.
Muzikos kūrinių naudojimo įkainiai nuo 1994 m. iš esmės nesikeičia (tiek procentinės, tiek fiksuotos sumos). Pasilinksminimų vietų įkainiai priklauso nuo to, ar muzika naudojama kaip fonas, ar pasilinksminimams.
Kai pramogų vietose muzikos kūriniai naudojami tik muzikiniam fonui sukurti, t.y. kūriniai nėra pasilinksminimo ir (ar) šokiams skirtos muzikos dalis, fiksuoto dydžio mėnesinis atlyginimas už kūrinių naudojimą nustatomas pagal salės plotą.
„Objektyvus ir aiškus kriterijus – patalpos plotas kv. metrais. Skaičiuojama potenciali publika, t. y., kiek auditorijos gali vienu metu girdėti tą kūrinį“, – aiškino A. Adamonis.
„Etatiniai nemokėtojai“
LATGA-A, kuri kartais vadinama antrąja „Sodra“ ar Mokesčių inspekcija, susiduria ir piktnaudžiautojais, kurie tyčia nuolat vengia finansiškai atsiskaityti. „Esame turėję klientų, kurie ar iš principo, ar iš naudos siekimo iš „sutaupytų“ apyvartinių lėšų nemoka tol, kol sumos neišieško teismas“, – pasakojo muzikos kūrinių skyriaus vedėjas.
Laura Baškevičienė, juridinio skyriaus vedėja, teigė taip pat nesuprantanti loginio tokių tyčinių veiksmų paaiškinimo. „Aišku, jiems išlaidos žymiai išauga, ypač po antstolių apsilankymo – net ne apsilankymo, o rankos uždėjimo ant sąskaitos“, – sakė L. Baškevičienė.
Lrt.lt bandė pakalbinti keletą tokių „etatinių nemokėtojų“, bet šie komentuoti atsisakė.
Principingiems muzikos kūrinių vartotojams, nenorintiems atsiskaityti asociacijai LATGA-A, yra paliekama alternatyva – galima tartis tiesiai su kūrinio autoriumi. Praėjusiais metais Aukščiausias Teismas įvedė tam tikrą aiškumą – kolektyvinio administravimo asociacija gali išduoti dviejų rūšių licencijas: „tuščią“ licenciją, kuri suteikia teisę naudoti kūrinius be iš anksto nustatyto kūrinių sąrašo, bei licenciją, suteikiamą tik konkretiems kūriniams ir konkretiems kūrinių naudojimo būdams.
Tačiau tiesioginė sutartis yra labai siaura ir riboja užsakovą. „Pramogų vietos dažniausiai naudoja „tuščias“ licencijas, mat kai gauni griežtą licenciją su konkrečiu sąrašu, esi labai ribojamas“, – sakė A. Adamonis.
Ateityje didelio pagerėjimo nesitiki
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų naudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu ir autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Išieškoti pinigai paskirstomi autoriams, sumokamos teisinės išlaidos.
Nors pagrindine autorių pažeidėjų didėjimo priežastimi ir išskiriamas ekonominis sunkmetis,turintis įtakos visoms veiklos sritims, ateities tendencijos nėra labai šviesios.
„Jei bendra ekonominė situacija gerės, tai skolininkų skaičius taip pat turėtų mažėti. Bet ar sumažės iki 50 ieškinių per metus – aš tuo labai abejoju. Turėtų pamažėti, bet ne tiek daug kaip pirmaisiais mūsų veiklos metais“, – sakė L. Baškevičienė.
Nekeista, jog prastėjantis pinigų surinkimas skatina mąstyti apie naujus apmokestinimo būdus, tačiau ar jie duos naudos?
