NATO „ežere“. Rusija ruošia kai ką grandiozinio, sunerimę patys rusai ()
Kokią žinią Rusija nori pasiųsti šiuo Baltijos laivyno jūrų paradu, yra mįslingas klausimas, nes tokių jūrų pajėgų gyvavimo trukmė tikrame kare skaičiuojama pagal tai, kaip greitai taktinė raketa gali pasiekti laivus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kad Rusija nesugebėjo surengti „Pergalės dienos“ parado šių metų gegužės 9 d., pagrindinėje šalies aikštėje pristatydama tik vieną tanką T-34, Kremlius yra pasirengęs netrukus surengti dar vieną renginį – vadinamąjį „pagrindinį laivyno paradą“ Sankt Peterburge.
Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos agentūros TASS, sprendimas priimtas, data taip pat pasirinkta. Paradas vyks liepos 30 d., jame dalyvaus Baltijos laivyno karo laivai – nors šios rikiuotės kovinis pajėgumas kelia susirūpinimą pirmiausia patiems rusams.
Tiek pagal skaičių, tiek pagal savybes Baltijos laivynas užima paskutinę vietą tarp kitų Rusijos Federacijos laivynų: Šiaurės laivyno, Ramiojo vandenyno laivyno ir Juodosios jūros laivyno. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje yra tik vienas povandeninis laivas – 1986 m. pastatytas Kilo klasės povandeninis laivas „Dmitrov“. Tiesa, reikia pažymėti, kad sekli Baltijos jūros vandenys apskritai nėra palankūs povandeniniams laivams.
Formaliai priskirtas Baltijos laivyno flagmanas yra 1992 m. pradėtas eksploatuoti Sovremenny klasės minininkas „Nastoyčivy“. Bendra šio projekto laivų problema yra pagrindinis variklis, o priešlaivinės raketos „Moskit“ šiandieniniame kare nebeaktualios.
Dabartinė Baltijos laivyno „šerdis“ yra keturios Stereguščiy klasės korvetės (pradėtos naudoti 2008–2014 m.), pastatytos pagal seną konstrukciją, kuri reiškia, kad pagrindinė jų ginkluotė bus Kh-35. Tuo tarpu universalūs paleidimo įrenginiai, suderinami su raketomis „Kalibr“ ir „Oniks“, buvo sumontuoti tik trijose Bujan-M klasės korvetėse (pradėtos naudoti 2015–2022 m.) ir trijose Karakurt klasės korvetėse (2018–2020 m.).
Likusius 29 kovos laivus (be amfibinių puolimo laivų) ir katerius atstovauja šių tipų laivai: šeši Molnija klasės raketiniai kateriai, šešios Project 1331-M priešpovandeninės korvetės, keturios Project 1234 Ovod korvetės ir dvi Project 11540 Jastreb fregatos.
Pagrindinė problema, su kuria dabar susiduria Rusijos Federacijos Baltijos laivynas, yra pati Baltijos jūros geografija. Suomijai įstojus į NATO, ji galiausiai tapo Aljanso vidaus jūra. Be to, visos Rusijos Baltijos laivyno bazės – Kronštatas ir Baltijskas Kaliningrado srityje – dabar yra pasiekiamos taktiniais ginklais. O Baltijos jūroje fiziškai nėra kur slėptis laivams.
Atsižvelgiant į tai, jei prasidėtų visapusiškas karas, visam Baltijos laivynui liks tik tiek laiko, kiek prireiks trumpojo nuotolio raketoms, kad pasiektų laivus ir pakrančių infrastruktūrą.
Be to, net ir jūrinių minų dislokavimo farvateriuose pakaktų, kad visas Baltijos laivynas būtų nuošalyje, nes rusai turi tik vieną standartinį jūrų tralerį. Tačiau atrodo, kad visi šie veiksniai netrukdo rusams demonstruoti karo laivus, galbūt ne tiek NATO, kiek Kremliaus lyderiui.
