2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.

“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, - sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.

Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.

Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės laikmenos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.

“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, - pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”

Vaizdo siužetas