Lietuvai nebūtina apsispręsti dėl ACTA, kol nėra Europos Parlamento ir ES teismo pozicijų (0)
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus vedėjas Donatas Tamulaitis teigia, kad Lietuva neturėtų ratifikuoti Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), kol pozicijų dėl šio dokumento nepareiškė Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kol kas nėra reikalo skubėti priimti galutinę parlamento Lietuvoje poziciją ar kitokias galutines pozicijas, kol nėra nei Europos Parlamento nuomonės, nei Teisingumo Teismo sprendimo, kadangi jie gali labai vienareikšmiškai išspręsti šį klausimą“, – trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje sakė D.Tamulaitis.
Jis taip pat teigė, kad EP dėl šio klausimo turėtų balsuoti liepą, o ES teismas atsakymą, ar ACTA atitinka ES teisę, gali ruošti ilgiau. „Tokio atsakymo parengimas gali trukti metus“, – pažymėjo URM atstovas. Kartu diplomatas aiškino, kad EP nubalsavus prieš ACTA, ji negalėtų įsigalioti ES.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog ankstesnėse diskusijoje vienas svarbių Lietuvos derybinių tikslų buvo tai, kad ACTA neviršytų ES teisės normų ir bendrų intelektinės nuosavybės gynimo standartų kovojant su intelektinės nuosavybės pažeidimais ir kad ES prisiimami įsipareigojimai atitiktų ES teisę.
„Iki ACTA sutarties pasirašymo tiek Lietuvos, tiek visų ES šalių atsakingi pareigūnai, ekspertai, dalyvavę ACTA derybose ir nagrinėję tiek tarpinius, tiek galutinius ACTA tekstus, konstatavo, kad ACTA atitinka tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktus“, – diskusijoje dėstė URM atstovas.
ACTA, kritikų nuomone, gali suvaržyti asmenų laisves internete. Vyriausybė vasarį nusprendė neskubėti teikti ratifikuoti prieštaringai vertinamo ACTA ir žadėjo konsultuotis su visuomene dėl nuogąstavimų.