Piratavimas – nusikaltimas ar postūmis reformuoti dalinimąsi kūriniais? (17)
Pasaulio lietuvių jaunimo susirinkime į klausimą „Kas per pastarąjį mėnesį nelegaliai parsisiuntė filmų ar muzikos?“ buvo atsakyta gausiu rankų mišku. Kasdien "pumpuoti" audio/video produkciją iš interneto - mus tapo normaliu reiškiniu. Ką daryti kūrėjams? Kokią atsakomybę turėtų prisiimti vadinamieji „vagys“?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Holivudo kino virtuvėje besisukantis Marius Vilūnas pats nelegaliai siųsdavosi produkciją iš interneto.
„Kol nesuvokiau, kokias pasekmes tai sukelia kūrėjams“, - greitai priduria jis. Pagal linkomanija.lt vartotojų gausą aišku, kad kitiems suvokimas apie atsakomybę dar nepatirtas jausmas. Ar griežtos teisinės sankcijos yra vienintelis būdas sustabdyti virtualiuosius vagišius?
Rimas Šapauskas teigia, kad civilizuotuose kraštuose tokie poelgiai smerktini ir smarkiau persekiojami. „Ten teisinė atsakomybė griežtesnė negu Rusijoje ar pan., kur muzikos ar filmų kasetės, diskai seniau buvo vežami tiesiog tonomis“, - atsakingų ieško didžėjaus duoną kremtantis R. Šapauskas.
Klausimas, kas kaltesnis – siuntėjas ar įkėlėjas – labai slidus. Galiausiai, ar esama sąvokų „truputį kaltas“, „beveik kaltas“, „kaltesnis“? Teisininkas Vytautas Mizaras atsakymą pateikia aiškų – teisiškai kaltas tiek vienas, tiek kitas. Pirmiausiai, teisininko nuomone, reikia sukurti tinkamą informacinį klodą, kuriame kiekvienas jaunas asmuo suprastų, kad versija, kurią jis žiūri ar klausosi yra nelegali ir kažkam nešanti finansinius nuostolius. „Nevartokime terminų vagis ar nusikaltėlis. Juk visko pradžia – sąžinės nebuvimas“, - samprotauja V. Mizaras.
Jis siūlo mąstymo kultūrą konstruoti kitaip. „Negalime pripažinti visuomenės prigimtinės teisės gauti kultūros rezultatus neatlygintinai. Mes visas gynybos priemones turime naudoti ne tiek prieš nelegalius vartotojus, kiek prieš tuos, kurie savo veiksmais sukuria galimybę nelegaliai siųstis“.
R. Šapauskas kaltę verčia ne sąžinei, tai lemia finansinių galimybių neturėjimas. „Tam tikras ligas Amazonės džiunglėse galima išgydyti turint tris dolerius, bet tose džiunglėse nebūna ir tų trijų dolerių. Esame maža šalis“, - pesimistinėmis įžvalgomis dalijosi jis. Pasak dainininko, žmogus nelegaliai siųsis, nes jo smalsumas, noras pažiūrėti ar paklausyti bus didelis, o normalių sąlygų gauti norimą produkciją itin lengvai ir nekomplikuotai kol kas nesukurta ir laikmenų apmokestinimas čia neišgelbės.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad galbūt viena centralizuota ir legali, lengvai prieinama ir finansiškai įkandama video/audio produktų pirkimo svetainė padėtų pamatus keisti požiūrį. Kalbėta ir apie lengvesnes bankines operacijas, tačiau svarbu, kad reikia naujų verslo modelių, nes kai yra įgautas mąstymo pagreitis ieškoti tik nemokamų parsisiuntimų, tiesos bei kaltų ieškotojai susidurs su problemomis.
Muzikantas Arnoldas Lukošius pasakojo, kad Andriui Mamontovui nusprendus leisti albumą „Elektroninis dievas“ nemokamai siųstis iš televizijos svetainės, tokių parsisiuntimų buvo 85 tūkst. Tačiau 6 tūkst. vartotojų pasinaudojo nelegaliai būdais. Kai kurie žmonės niekada nemokės“, - pranašauja ateitį muzikantas.