Kada Lietuva turės milijardo vertės IT kompaniją?  (3)

Pasaulyje populiari jaunų technologinių įmonių (angl. startup) kultūra neaplenkė ir Lietuvos. Nors dar neturime savo „Google“, „Skype“ ar „eBay“, jau dabar Lietuvos vardą informacinių technologijų (IT) srityje garsina „GetJar“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ar „Campalyst“. Tai – įrodymas, kad lietuviai moka ir gali kurti pasaulinio lygio technologines bendroves


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prastų idėjų nebūna

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius taip pat sako, kad Lietuvoje gausu jaunų, aktyvių, ambicingų ir talentingų žmonių, dažnai jiems trūksta tik vieno – verslo patirties: „Prastų idėjų nėra. Verslas nepasiseka tik dėl netinkamo idėjų įgyvendinimo, žinių ir patyrimo stokos. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką sako aukštumų pasiekę verslininkai, tokie, kaip Vladas Lašas, Ilja Laursas ir kiti: Lietuvoje dažnai per daug sureikšminama idėja, bet ne jos įgyvendinimas.“

Privalumas – maža rinka

Didelis Lietuvos privalumas – maža, bet pakankamai technologiškai išprususi vietinė rinka. Tokioje gana greitai ir už optimalią kainą galima patikrinti, ar verslo idėja yra gera. Nedidelėje bendruomenėje kelias iki finansinės paramos trumpesnis – lengviau susisiekti ir rasti kalbą su vietiniais investuotojais. Taip pat turime puikią interneto, mobiliųjų tinklų infrastruktūrą.

Tiesa, šalyje pradeda trūkti patyrusių IT specialistų, nėra kai kurių siaurų sričių žinovų. „Tačiau profesionalai iš Airijos, Ispanijos ir kitų Europos valstybių jau grįžta į Lietuvą, nes čia yra mažesnė konkurencija, lengviau pradėti nuosavą verslą“, – pastebi D.Varkulevičius.

Lietuvoje gausu iniciatyvų, kurios padeda vadinamiesiems startuoliams vystyti savo idėjas. Viena jų – verslo akseleratorius „StartupHighway“. Jo konkursai sulaukia šimtų dalyvių. Iš jų dalyvauti programoje pakviečiama tik mažiau nei 4 proc.

 Su atrinktomis komandomis intensyviai dirbama tris mėnesius: vyksta susitikimai su mentoriais, padedama paruošti produktą, mokoma, kaip bendrauti su investuotojais. Vėliau pagalba tęsiama, tik jau ne taip intensyviai.

„Idėjų spektras labai platus. Kartais tai būna tik „žalios“ idėjos, ieškoma atsakymo į klausimą, ar to tikrai dar nėra. O kartais – milijonais litų vertinami projektai. Tiesa,    tokiu atveju dažniausiai ieškoma kontaktų su konkrečiais mūsų tinklo mentoriais“, – sako „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas.

JAV – ne visiems

Jis startuoliams patarė prašyti patarimų ir ieškoti įkvėpimo, bet aklai nesižavėti svajonių istorijomis. O skubantieji krautis lagaminus į JAV,  pirmiausia turėtų įvertinti, ar tai išties duos naudos.

„Silicio slėnio akseleratorių siūlau svarstyti, kai būsima verslo rinka – JAV. Svarbu suvokti, kad tai brangus malonumas – visai komandai reikės gauti JAV vizas (ilgesnes nei trijų mėnesių), turėti nuosavų lėšų kelionei ir pragyvenimui, gali prireikti perkelti intelektinę nuosavybę į JAV registruotą įmonę“, –  aiškina R.Tamošiūnas.

Dabar – pats metas

Lietuvos IT kompanijų vadovai tiki, kad mūsų šalyje gali gimti milijardo vertės kompanija. Tiksliau – nėra priežasties tam nenutikti. „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis teigia, kad kalbant apie tokias idėjas, būtų verta surizikuoti nemaža pinigų suma ir pabandyti padėti milijardo vertės idėjai gimti būtent Lietuvoje.

„Prieš 10 metų Lietuvoje subrendo idėja „Langas į ateitį“, kurios tikslas buvo išnaudoti atsirandančias naujas galimybes. Tai aš manau, kad dabar yra toks „Langas į ateitį 2“. Jis tikriausiai susijęs su tuo, kad atsirado terpė jaunimui atrasti save, atsirado išmanieji įrenginiai, komunikacijos, daugiau apie tai kalbama, yra daugiau pavyzdžių tiek tokių verslų, tiek programėlių, įvairių akseleratorių ir panašiai. Susiformavo tokia terpė ir tie jauni entuziastai bando dėlioti rimtus rezultatus“, – pastebi A.Zabulis.

Bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius teigia, kad brandžioms įmonėms „startup‘ai“ yra pavydėtinas reiškinys. „Dažnai brandžioms įmonėms koją kiša situacija, kuomet kolektyvas nebūna dedikuotas naujam projektui, o su juo dirba šalia einamųjų reikalų ir klientų. Tokiais atvejais, priešingai „startup“ įmonėms, naujas projektas niekada nebus įgyvendinamas 100 proc. pajėgomis. Toks atsidavimas, ko gero, ir yra pagrindinė „startup“ įmonių stiprybė“, – sako M.Pranskevičius.

Jis pastebi, kad nors Lietuvoje nėra tokių sąlygų, kaip Silicio slėnyje, čia taip pat galima surinkti puikią komandą, gauti reikiamos patirties ir pradinį finansavimą. Lengviausia tai atlikti pasinaudojant startuolių akseleratoriais bei paramos fondais.

„Jei „startup“ idėja yra perspektyvi, gerai išvystyta ir realiai įgyvendinama, jos autoriams tikrai nebus sunku surasti finansavimą. Tačiau labai svarbu numatyti konkretų idėjos įgyvendinimo planą, galimas kliūtis ir jų įveikimo būdus. Jei bus žinoma, kam konkrečiai reikalingi pinigai, paramą surasti bus lengviau“, – sako M.Pranskevičius.

Ką daryti, jei turite gerą verslo idėją

  •     Aiškiai įvardinti problemą, kurią ši idėja išspręstų, turėti įėjimo į rinką planą.

  •     Prieš pradedant ieškoti investuotojų, sukurti bandomąją projekto versiją, kurią būtų galima pademonstruoti.

  •     Egzistuoja daug įvairių startuolių finansavimo mechanizmų, pradedant „verslo angelais“, akseleratoriais, rizikos kapitalo fondais, baigiant valstybės parama. Kurį variantą rinktis geriausia, priklauso nuo veiklos profilio bei rinkos, kurioje norima teikti paslaugas ar produktus.

  •     Ieškoti potencialių investuotojų ar komandos narių galima ir lankantis „startup“ bendruomenės renginiuose.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)

Susijusios žymos: