Naujoji techninės apžiūros tvarka neatsakingiems dyzelinių automobilių savininkams gali atsieiti labai brangiai – kapitaliniu variklio remontu arba mašinos išmetimu į šiukšlyną. Su tokia realybe per keletą pastarųjų mėnesių susidūrė apie trisdešimt vairuotojų.

Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija, kai vilnietis Jonas Lukoševičius iš techninės apžiūros stoties automobilį atgavo „negyvą“ – su visiškai sugadintu varikliu. 1999 m. pagamintos „Audi A3“ motoras neatlaikė dūmingumo ir ribotuvo patikrinimo. Apžiūros metu maksimaliais sūkiais priverstame dirbti variklyje sudegė stūmokliai, ištirpo žvakės, sugadinti švaistikliniai įdėklai.

Nepaisant to, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ laikosi nuomonės, kad kaltas automobilio savininkas, kurio mašina esą nebuvo techniškai tvarkinga. Asociacija patvirtina ir faktą, kad nuo kovo mėnesio, kai įsigaliojo naujoji tvarka, panašaus likimo sulaukė trisdešimt automobilių.

Kalti tepalai ir filtras

Automobilių serviso „Autolyga“ direktorius Rimas Juodsnukis tikino, kad apie atvejus, kai mašinos variklis sugadinamas apžiūros metu, girdėti yra tekę. Specialisto manymu, aiškios ir tokių nemalonių nutikimų priežastys.

„Tai – senų automobilių problema. Kasdien niekas jų neeksploatuoja taip, kad sūkiai būtų maksimalūs. Todėl, atrodo, viskas gerai. Tačiau, nuvažiavus į apžiūrą ir variklį įsukus iki penkių tūkstančių apsukų, užtenka nedidelių trūkumų ir motoras visiškai sugadinamas“, – tikino R. Juodsnukis.

Pagrindiniai bėdų kaltininkai yra du: senas tepalas arba jo trūkumas bei laiku nepakeistas oro filtras.

„Minėtų dalykų pakanka, kad prireiktų rimto remonto. Naujiems automobiliams taip neatsitinka, tačiau senesnių mašinų savininkams po tokios patikros reikės ne mažiau kaip trijų tūkstančių litų remontui arba tiesiog išmesti automobilį“, – tiesos neslėpė pašnekovas.

Problemos – kas penktam

Nuo kovo 1 dienos į techninės apžiūros padalinius atriedėję dyzeliniai automobiliai susiduria su pagriežtinta patikra. Pakeitimais siekiama suderinti ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus. Be to, tai turėtų užtikrinti, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis bus kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką, kartu garantuojant, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.

Šiuo metu Lietuvoje dyzeliniai automobiliai sudaro 48 procentus viso šalies transporto parko.

Techninės apžiūros metu su problemomis susiduria kas penkto automobilio vairuotojas. Panaši statistika yra ir aplinkinėse valstybėse. Taip pat ir Latvijoje, kur minėta tvarka taikoma jau ne vienerius metus.

Pagal reikalavimus tikrinimo metu privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai – patikros metu akceleratoriaus pedalas turi būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sekundę. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.

Specialistai įsitikinę, kad tvarkingiems automobiliams tokie bandymai tikrai nepakenkia.

„Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo procedūros pokyčius vadinti naujove tiktų tik pas mus. ES valstybėse senbuvėse toks tikrinimo metodas taikomas ganėtinai seniai“, – teigė asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.

Bėdos – tradicinės

Besirengiantiems vykti į apžiūrą vairuotojams pirmiausia rekomenduojama patiems pasitikrinti, ar nėra užterštas oro filtras. Net gamintojo numatytas intervalas, kuris gali būti ganėtinai didelis, tarkime, 60 tūkst. kilometrų rida, neužtikrina, kad filtras nėra pernelyg užterštas.

Taip yra dėl to, kad transporto priemonės naudojamos labai skirtingomis eksploatavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, nuolatos važinėjant gruntiniais keliais, o kartais ir miesto, kur keliai nėra reguliariai valomi, gatvėmis, filtras gali užsiteršti kur kas greičiau, nei tai numatė gamintojas. Todėl jis turi būti keičiamas atsižvelgiant į užterštumą, nepriklausomai, kiek transporto priemonė nuvažiavo po oro filtro keitimo.

Atsižvelgiant į patikros technologijos pasikeitimus, griežtesni reikalavimai bus keliami ir bendrai variklio techninei būklei. Atsakomybė už ją TA metu teks pačiam vairuotojui.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, į variklio patobulinimus, tarkime, oro tiekimo ir aušinimo sistemų konstrukcijų bei įvairius kitų elementų pakeitimus, žiūrima griežčiau. Tai didina variklio gedimo, galinčio pasireikšti patikros metu, riziką, be to, mažina paties matavimo patikimumą.

Yra numatyta ir variklio bendrosios techninės būklės įvertinimo procedūra. Pagal ją pirmiausia atliekama vizuali neveikiančio variklio ir jo skyriaus apžiūra, patikrinamas alyvos bei aušinimo skysčio lygis, išsiplėtimo bakelio ir jo dangtelio būklė, patikrinami identifikaciniai žymenys. Nenustačius trūkumų, bus atliekama veikiančio variklio vizuali apžiūra pastarajam dirbant tuščiosios eigos minimaliais sūkiais ir padidintais tuščiosios eigos sūkiais.

Kenkia ir įpročiai

Specialistai taip pat perspėja, kad ne vien techniniai trūkumai ar nepakankama automobilio priežiūra gali pakišti koją, atliekant dūmingumo patikrą. Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais bei važinėjimas mažais sūkiais.

Tokia rizika ypač reali esant šaltesniam orui, kai automobiliai šildomi varikliui dirbant tuščiąja eiga. Taip užteršiamos ne tik variklio degimo kameros, bet ir visa išmetimo sistema. Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš apžiūrą patariama nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant maždaug trijų tūkstančių per minutę sūkiais.

Prieš pat patikrinimą pravartu ir pačiam vairuotojui papildomai „prapūsti“ išmetimo sistemą. Tai atliekama keletą kartų akceleruojant iki aukščiausios variklio sūkių ribos.

Tiesa, šis reikalavimas kertasi su patarimais, kaip kasdien eksploatuojant automobilį taupyti kurą. Ekspertai tikina, kad kuras taupomas, kai važinėjama kuo mažesniais sūkiais.

Komentarai (30)