Latvijos ekspertas: Lietuva energetikoje laikoma „chuligane“  (3)

Didžiojoje Britanijoje vykusiame Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics) Baltijos šalių forume energetinės politikos analitikas Reinis Aboltinis teigė, kad jo tėvynėje į Lietuvos politikų veiksmus energetikoje žiūrima kaip į chuliganizmą, tačiau iš gerosios pusės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Penktadienį diskusijoje Londone apie Baltijos šalių energetikos iššūkius kalbėjosi Andrius Kubilius, Reinis Aboltinis (energetikos politikos analitikas, „Providus“), Aero Aasas (Estijos parlamento narys, ES reikalų komiteto pirmininkas).

Diskusijoje pagrindiniu leitmotyvu tapo „Gazprom“ ir Rusija. Diskusijos dalyviai dalijosi savo patirtimi, kaip pavyksta siekti energetinės nepriklausomybės ir kokie iššūkiai atkeliauja iš Rytų.

„Kai 2008 m. laimėjome rinkimus, buvome 100 proc. priklausomi nuo „Gazprom“, turėjome vieną dujotiekį. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, 30 proc. elektros pradėjome pirkti iš trečiųjų šalių. Tapo aišku, kad energetinė priklausomybė yra mūsų didžiausias iššūkis. Džiugu, kad mūsų poveikis ES strategijos vystymuisi mums nutiesė gerus kelius“, - kalbėjo A. Kubilius.

Buvęs Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos bandymas išsilaisvinti iš „Gazprom“ gniaužtų iš Rusijos priimamas neigiamai: „Gazprom“ kovojo su viskuo, ką mes darėme. Tačiau mes sakome, kad tai turime daryti dėl ES tvarkos“.

R. Aboltinis tikino, kad dėl Lietuvos buvusios valdžios žingsnių Latvijoje Lietuva yra laikoma „chuligane“ energetikoje, tačiau iš gerosios pusės.

„Energetikos nepriklausomybė yapč svarbi latviams ir lietuviams. Estai sėdi ramiai ant savo natūralių išteklių“, - teigė jis.

Pasak latvio, Rusijai vis dar pakankamai sėkmingai sekasi įsikišti į šalių politinį sektorių, kad būtų pasiekti jos tikslai ekonomikoje.

Nors estai produktyviai energetikoje išnaudoja skalūnus, visgi A. Aasas teigė, kad Estija taip pat dar neišsilaisvinusi iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos: „Mūsų elektros tinklai vis dar susinchronizuoti su Rusija. Taigi ne tik gamyba energetikoje užtikrina nepriklausomybę, bet ir infrastruktūra. Žinoma, rusų įtaka Estijoje nėra stipri. Liberalai ir konservatoriai šalyje yra visiškai nepriklausomi, bet visgi turime partijų, kurios yra prorusiškos“.

Pradėjus diskutuoti apie Visagino atominės elektrinės projektą Latvijos energetikos politikos ekspertas teigė, kad latvius labiausiai erzina nežinomybė.

„Dar ir dabar neaišku, ar projektas bus ar ne. Tačiau suprantu, kad šis projektas yra daugiau politinis nei ekonominis“, - teigė R. Aboltinis.

Pasak specialisto, estams taip pat nelabai reikalinga Visagino atominė elektrinė – jie turi pakankamai savų galimybių. Visgi latviai mielai dalyvaus projekte, jei tai atneš ekonominę naudą.

„Deja, neturiu pakankamai duomenų, kokia komercinė nauda šito projekto. Nei vienoje iš trijų paskutinį kartą Lietuvoje vykusių konferencijų aš nesulaukiau nei iš nevyriausybinių organizacijų, nei iš politikų, kokia bus tiksli kWh kaina atominėje elektrinėje“, - forume teigė latvis.

Esto buvo teirautasi, ar nebesivysto Estijoje kalbos apie jų pačių galimą atominę elektrinę.

„Yra interesų grupių, kurios to norėtų, tačiau mes neturime nei pakankamai ekspertų, nei kapitalo. Suomiai prisijungti nenorėjo, nes turi savo galimybių. Be to, šalyje žmonės vis dar prisimena Černobylį ir prisiminkime Fukušimą. Estijoje nėra pakankamai politinės valios tam ir turime kitų investicinių projektų. Kalbant apie Lietuvos projektą, sutinku, kad per daug laiko tempiama ir yra likę labai daug neaiškumų“, – sakė A. Aasas.

Vaizdo įrašas iš Baltijos šalių forumo:

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ugnė Karaliūnaitė
(5)
(0)
(0)

Komentarai (3)