Žinia, kad Kanados bendrovė „Talisman Energy Inc.“ traukiasi iš skalūnų dujų telkinių žvalgybos projekto Lenkijoje, tapo smūgiu šios šalies viltims, kad jos turimi angliavandenilių ištekliai greitai sumažins priklausomybę nuo Rusijos ir taps paspirtimi silpnėjančiai ekonomikai.

„Talisman“ trečiadienį paskelbė neradusi pakankamai dujų, kad galėtų tęsti brangiai kainuojančias žvalgybos ir gavybos procedūras. Savo teises ši įmonė parduos Europos bendrovei „San Leon Energy“ ir sutelks dėmesį į dujų telkinius Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje bei Šiaurės jūroje.

„Talisman“ tapo jau antra didele bendrove, atsisakiusia ieškoti skalūnų dujų Lenkijoje per trumpesnį nei metų laikotarpį, o šis faktas rodo, kad Varšuva tikriausiai pernelyg optimistiškai vertino savo telkinius – arba bent jau planai dėl jų eksploatacijos nebuvo pakankamai pamatuoti.

Blogiausia, jog didžiosios energetikos įmonės šiuo metu sutelkusios dėmesį į lengviau prieinamus skalūnų dujų telkinius. Lenkijos molingųjų skalūnų klodai slūgso apie 4  000 metrų gylyje ir tęsiasi nuo Baltijos jūros krantų per šalies centrinę ir rytinę dalį iki Baltarusijos ir Ukrainos. Paaiškėjo, kad iš jų išgauti dujas daug sunkiau negu Jungtinėse Valstijos: tiek dėl geologinių veiksnių, tiek dėl fakto, kad ši teritorija yra daug tankiau gyvenama negu Jungtinės Valstijos.

Ekspertai nurodo, jog dėl šių priežasčių Lenkijoje tenka atlikti daugiau tyrimų, sugaišti daugiau laiko ir daugiau investuoti į gavybą.

„Mums svarbu… užtikrinti, kad ši ūkio šaka neprarastų iniciatyvos vykdyti žvalgybos darbus ir toliau investuoti didelius pinigus į projektus“, – sakė bendrovės „3Legs Resources“, kuri 2011 metais pirmoji gavo išgavo skalūnų dujų iš bandomojo gręžinio, vykdomasis direktorius Kamlešas Parmaras.

Iki šiol išgręžti tik 43 gręžiniai, tačiau jų reikėtų šimtų, siekiant tiksliai įvertinti šalies skalūnų dujų potencialą. Dujų srauto sulaukta tik iš 12 gręžinių, sakė Valstybinės kasybos valdybos atstovė Jolanta Talarczyk.

Lenkijos vyriausybė tikėjosi investicijų antplūdžio, kuris galėtų padėti sparčiai lėtėjančiai ekonomikai. Pernai šalies ūkis augo tik 1,9 proc., nors 2011 metais augimas siekė 4,5 procento. Taip pat tikėtasi, kad skalūnų dujų pramonė sukurs tūkstančius darbo vietų, padėdama mažinti nedarbą, kuris dabar siekia 14,3 procento.

Skalūnų dujų gavyba Lenkijai būtų svarbi ne vien dėl ekonominės naudos – ji galėtų sumažinti geopolitinę šalies priklausomybę nuo Rusijos. Kaip ir daugelis kitų Rytų Europos valstybių, Lenkija stengėsi ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Iš dalies tai pavyko padaryti, įstojus į Europos Sąjungą, tačiau Lenkija iki šiol importuoja iš Rusijos 70 proc. suvartojamų dujų ir apie 90 proc. naftos.

Ši priklausomybė kelia vis didesnį susirūpinimą Varšuvai, nes Rusija yra pademonstravusi, kad nedvejos panaudoti dujų tiekimo kortos kaip politinio ginklo. Maskva jau dukart yra užsukusi dujų kranelius, ginčydamasi dėl kainų su Ukraina. Tąsyk dėl žiemos viduryje nutraukto dujų tiekimo nukentėjo gyventojai Vidurio Europoje. Rusija taip pat diktuoja kainas: Lenkija yra tarp brangiausiai už importuojamas dujas mokančių šalių – 1 000 kubinių metrų jai kainuoja beveik 500 JAV dolerių (apie 1 300 litų).

„Nenorime, kad stipri Lenkijos ekonomika būtų priklausoma nuo energijos tiekimo iš Rytų“, – sakoma premjero Donaldo Tusko tinklalapyje paskelbtame pranešime.

JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) preliminariai buvo paskelbusi, kad Lenkijos skalūnų dujų atsargos gali siekti 5,3 trln. kubinių metrų, tačiau pernai Lenkijos geologijos ekspertai patikslino, kad jos yra mažesnės nei 800 mlrd. kubinių metrų. Tačiau netgi toks kiekis padėtų šaliai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir sustiprinti ekonomiką.

Dabar Varšuvai svarbiausia pritraukti investicijų ir įtikinti didžiąsias bendroves tęsti žvalgymo darbus.

Vyriausybė kol kas neatsisako savo planų pradėti komercinę skalūnų dujų gavybą 2015 metais.

Viltys dėl didelės grąžos iš skalūnų dujų pramonės iš pradžių buvo grindžiamos šio gavybos metodo milžiniška sėkme Jungtinėse Valstijose per pastaruosius du dešimtmečius. Didelio masto gavyba iš tūkstančių gręžinių leido Jungtinėms Valstijoms dujų kainos kartelę nuleisti žemiau 100 dolerių (263 litų) už 1 000 kubinių metrų. Dabar JAV išgaunamų skalūnų dujų kiekis visiškai patenkina šalies poreikius.

Tačiau daugelis Europos šalių į šią pramonę žvelgia įtariai dėl dujų gavybos metodų galimo neigiamo poveikio aplinkai.

Iš molingųjų skalūnų dujos išgaunamos naudojant vadinamąjį hidraulinį skaldymą arba plėšymą, kai į horizontalius gręžinius dideliu slėgiu pumpuojamas vanduo, sumaišytas su smėliu ir nedideliu kiekiu specialių cheminių medžiagų. Vanduo suskaldo aplinkines uolienas, atpalaiduodamas jose susikaupusias dujas.

Pasak aktyvistų, šiame procese naudojami skysčiai gali prasiskverbti į požeminio vandens telkinius, užteršdami geriamojo ir žemės ūkyje naudojamo vandens išteklius.

Lenkijos geologijos instituto pernai paskelbtos studijos išvados teigia, kad skalūnų dujų gavyba yra saugi, tačiau kai kurie ekspertai toliau laikosi priešingos nuomonės. Kita vertus, kai kurios JAV bendrovės, tokios kaip „Halliburton Inc.“, šiuo metu kuria netoksiškus hidraulinio plėšymo skysčius.

Skalūnų dujų gavybai vystantis lėčiau nei planuota, Lenkija toliau kliaujasi savo akmens anglių, kurios yra pigesnės nei dujos, ištekliais. Šalis taip pat statosi suskystintų gamtinių dujų terminalą prie Baltijos jūros, kuris turėtų pradėti veikti 2014 metais. Vyriausybė nori, kad iki 3-o dešimtmečio šalyje atsirastų branduolinė jėgainė, taip pat skatina atsinaujinančių šaltinių energetiką – saulės ir vėjo elektrinių statybą bei biokuro naudojimą.

Komentarai (13)