Gaila, bet ateityje automobilį vairuosite ne jūs (18)
Lankantis automobilių parodose dalelė po dalelės aiškėja dėlionė, kurioje matyti ateities automobilio veidas. Netolimos ateities automobilis – ne tik nekenksmingas aplinkai, bet ir bepilotis, su įdiegta antivirusine programa ir ugniasiene nuo programišių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sekmadienį Ženevoje baigėsi automobilių paroda. Pastarąsias dvi savaites žurnalistai pasakojo apie brangius superautomobilius, neįkandamus varguoliams. Smalsuoliai socialiniuose tinkluose dalijosi žavių merginų, besistaipančių greta automobilių ir taip pat neįkandamų standartiniams vargdieniams, fotografijomis. Žalieji skaičiavo naujai pristatytus elektromobilius, entuziastai – daugialitriuose varikliuose įkalintas arklio jėgas, ir vieni kitiems grūmos pirštais. Juk neva dar neaišku, ar išties ateities automobilis yra elektromobilis.
Bet mes nenorime jūsų apkrauti smulkmenomis. Savaime suprantama, kad ateities automobilis bus dar ekologiškesnis ir nekenksmingesnis aplinkai, ir visai nesvarbu, ar dujomis, ar elektra, ar vandeniliu, ar graikiniais riešutais jis bus varomas. Svarbiausia tendencija, kurią daugelis pražiopso, yra ta, kad ateities automobilis neturės vairuotojo.
Bet mes nenorime jūsų apkrauti smulkmenomis. Savaime suprantama, kad ateities automobilis bus dar ekologiškesnis ir nekenksmingesnis aplinkai, ir visai nesvarbu, ar dujomis, ar elektra, ar vandeniliu, ar graikiniais riešutais jis bus varomas. Svarbiausia tendencija, kurią daugelis pražiopso, yra ta, kad ateities automobilis neturės vairuotojo.
Be vairo ir be pedalų
Joks gamintojas to neištars visiems girdimu griausmingu balsu, tačiau visi pristatys po naujovę šioje srityje ir puse lūpų užsimins: „Kad ir kaip gaila, ateityje vairuosite ne jūs, ne jūsų atsargi žmona ar prie vairo tikra pamišėle virstanti uošvienė, bet kompiuteris.“ Kad pasaulis pasikeistų, pakaks vos vieno sėkmingo serijinio automobilio, galinčio save vairuoti. Lygiai taip pat kadaise žirgų mylėtojai ir raiteliai juokėsi iš minties, kad automobilis bus dažniau matomas nei arklys. Dabar jie jodinėja uždaruose hipodromuose, o po 15 metų uždaruose autodromuose ratais važinės sentimentalūs vairuotojai, o aplinkiniai nesupras, už ką jie pinigus moka.
Bepiločio automobilio idėja nėra nauja. Jau yra automobilių, galinčių pasistatyti į stovėjimo vietą, o „Google“ bepiločiai automobiliai keliais nuvažiavo daugiau nei 300 tūkst. kilometrų. Pastarieji ne tik įrašo kelio vaizdą, bet ir mato ženklus, kliūtis kelyje ar spūstis gerokai iki tol, kol visa tai pamato keleiviai. Lazeriai, radarai, vaizdo kameros ir mašinų kalba (kuria tarpusavyje šnekėsis automobiliai kelyje) taps įprasti daugeliui automobilių jau netrukus. Ir ne tik brangiausiems modeliams. Šios naujovės leis ne tik pigiau ir saugiau, bet ir greičiau pasiekti kelionės tikslą. Juk 95 proc. avarijų kelyje įvyksta būtent dėl žmogaus klaidos.
Automobiliai ne tik matys kliūtis ir šviesoforus, bet ir bendraus su jais, tai yra vienas kitam pasakos apie tuoj užsidegsiančią žalią šviesą ar atsiradusį naują maršrutą. Stovi sau du kabrioletai prie raudonos šviesos ir vienas kitam sako: „Žinai, tu suk dešinėn, o aš – kairėn.“
Beje, važiavimas bepiločiu automobiliu nebūtinai turi būti liūdnas ar nuobodus. Štai „BMW“ šių metų pradžioje parodoje „CES 2014“ pristatė bepilotį automobilį, kuris kliūtis kelyje gali įveikti slysdamas šonu it per šonaslydžio varžybas. Oficialus pasiteisinimas – saugumas esant apledėjusiam keliui ir vairuotojui pavargus. Bet juk mūsų nepavyks apgauti.
Apsauga nuo programišių
Pasaulis jau žino ir pripažįsta „Teslos“ automobilius. O štai šveicarų gamintojas „Rinspeed“ nusprendė juos dar šiek tiek patobulinti. Beje, „Rinspeed“ – tai gamintojas, aplipdantis jūsų „Porsche 911“ deimantais ar jūsų „Lotus Elise“ paverčiantis povandeniniu laivu.
Nors išoriškai „XchangE“ ir panašus į „Tesla Model S“, viduje – visai kitas pasaulis. Automobilis ne tik bepilotis, jis gali pasiūlyti net 20 galimų sėdynių pozicijų patogiai kelionei, tad primena prabangų būstą, o ne automobilį. Keturi ekranai leidžia valdyti salono temperatūrą, pažymėti kelionės tikslą ir t. t. Dideliame, 32 colių įstrižainės, 4K skiriamosios gebos ekrane keliaujant galima žiūrėti filmus. O kur dar įspūdinga garso sistema…
Vairui pasislinkus į šalį, automobilyje ima veikti interneto ryšys LTE, kuriuo gaunami duomenys. Automobilis turi komunikacijos sistemas „Car-2-Car“ ir „Car-2-Object“, leidžiančias matyti aplinką ir kitus automobilius. Automobilio kūrėjai pagalvojo ir apie apsaugą nuo programišių, kad šie įlaužę automobilio valdymą nenuvairuotų jūsų nuo tilto. Nors tai šiandien atrodo juokinga, išties tai opi problema ateities automobiliams. Šiandien virusas jus nuves į nenorimą tinklalapį, o automobilyje apsigyvenęs virusas jums pasakius vieną vietą nuveš į kitą.
Nors „XchangE“ – tik koncepcinis modelis, be jokios abejonės, jis vertė aikčioti smalsuolius Ženevoje.
Skaitmeniniai prietaisų skydeliai, informacija ant riešo ir papildytoji realybė
Daug kalbų laukiant naujojo „Audi TT“ modelio. Mes šį automobilį norime paminėti dėl visiškai skaitmeninio prietaisų skydelio (nors panašius jau turi „Range Rover“ ar „Mercedes-Benz S-Class“). „Audi“ savo naujovę vadina virtualiuoju prietaisų skydeliu ir sako, kad jų naudojami TFT technologijos ekranai vairuotojui suteiks 3D vaizdo įspūdį, o tai jau tarpinė stotelė tarp analoginio prietaisų skydelio ir papildytosios realybės. Vaizdas prietaisų skydelyje keisis priklausomai nuo to, ką darote ir kokiu greičiu važiuojate.
Įsibėgėjant dėvimųjų kompiuterių erai, tik laiko klausimas, kada turėsime programėles automobiliui ne tik savo išmaniajame telefone, bet ir išmaniame laikrodyje. Štai „Samsung“ jau paskubėjo, ir „BMW i3“ ar „i8“ pirkėjai, turėdami „Samsung“ laikrodį ant riešo, galės matyti, kiek kilometrų dar leidžia nuvažiuoti baterija, valdyti salono klimatą, nustatyti kelionės tikslą ir t. t. Gal tai ir nepatogu daryti važiuojant, bet patikėkite – skubėdami iš susitikimo į susitikimą pirkdami kavą galėsite nustatyti maršrutą ir pamatyti, ar laiku pasieksite tikslą. O ryte nereikės skubėti į garažą, kad pasižiūrėtumėte, ar baterija jau įkrauta.
Tačiau kad ir koks gražus prietaisų skydelis būtų, važiuodami vis tiek žvelgiame per stiklą. Žinoma, yra automobilių, kurie jau moka greitį rodyti ant stiklo, bet bus žengiama dar toliau. Ant stiklo matysime ne tik rodykles, rodančias, kur sukti, – ateities automobiliai galės identifikuoti ir aplinkui matomus objektus. Važiuojate pro degalinę ir matote, kad su jūsų turima kortele šiandien degalams taikoma nuolaida. Artinatės per greitai prie kito automobilio, užsidegs raudonas stop ženklas, o rodyklė rodys, kaip saugiau persirikiuoti į kitą juostą.
BMW siekia papildytąja realybe palengvinti ir mechanikų darbą. Jie užsideda akinius „Google Glass“ ir mato, kuri variklio ar automobilio dalis prašosi remonto. „Toyota“ pluša prie papildytosios realybės automobilio keleiviams, kad liesdami automobilio langą jie galėtų priartinti (padidinti) matomus objektus, sužinoti atstumą iki jų, vienokią ar kitokią informaciją apie juos.
Vandenilis ar saulės baterijos?
Kitais metais „Toyota“ žada pradėti prekiauti savo vandeniliu varomais futuristiškai atrodančiais elektromobiliais, kurie su pilnu baku galės įveikti daugiau nei 500 km visai neteršdami aplinkos. O bakui užpildyti pakaks ir trijų minučių. Šis automobilis su charakteriu – 100 km/val. „jama“ per 10 sekundžių.
Kitas masėms skirtas vandeniliu varomas automobilis, kurio koncepcinį modelį išvysite parodoje, – „Honda FCEV“. Nors dizainas niekuo neišsiskiria, jis vis tiek mielas ir limpa prie širdies. Gamintojai šiais automobiliais žada prekiauti jau kitais metais.
Tiesa, vandeniliu varomi automobiliai susiduria su ta pačia problema, kaip ir įprastesni elektromobiliai, – nėra išplėtoto infrastruktūros tinklo, kuris leistų ant kiekvieno kampo parduoti vandenilį. Štai JAV šiuo metu yra vos dešimt viešų degalinių, galinčių pasiūlyti įsipilti vandenilio. Bet iki 2020 m. tinklą norima smarkiai išplėtoti, pavyzdžiui, Kalifornijos valstija išsikėlė tikslą turėti net 100 viešų degalinių.
Bet gal įmanomas variantas be infrastruktūros? „Ford“ jau metus atlieka tyrimus ir eksperimentus su automobiliu „Ford C-Max Solar Energi“, kurio stogas papuoštas saulės baterija. 1,5 kv. m dydžio baterija leidžia įkrauti bateriją per dieną (nesvarbu, ar saulėta, ar ne), o baterijos sukauptos energijos pakanka apie 40 km nuvažiuoti.
Elektros energiją automobiliui gali tiekti ne tik ant stogo esančios saulės baterijos. Kiekvienas, bent šį tą girdėjęs apie elektromobilius, žino, kad jie savo baterijas įkrauna ir stabdydami. Taip pat žino, kad baterijos didelės, gremėzdiškos ir netalpios. Norėdami išspręsti šią problemą, gamintojai nusprendė, kad gal automobiliui nereikia atskirtų baterijų, gal pats automobilis ar bent jau didelė jo dalis gali būti baterija.
Susivienijus devyniems didžiausiems automobilių gamintojams, kuriamos ir tyrėjų išbandomos automobilio kėbulo dalys iš polimero pluošto, galinčios kaupti energiją. Šios kėbulo dalys labai lengvos, tad ir bendras automobilio svoris gerokai mažesnis. Ateityje planuojama šias kėbulo dalis paversti dar ir saulės baterijomis.
Išmanesnės oro pagalvės
Ar žinote, kiek oro pagalvių yra jūsų automobilyje? Dvi priekyje, dvi šonuose, dvi keliams, dvi kojoms, dvi galvai, dvi rankoms ir t. t.? Jų daug, o štai „Mercedes-Benz“ nusprendė kurti ne tik pasyvias oro pagalves, bet ir aktyvias – išsipučiančias po automobiliu ir taip jį sustabdančias.
Šios oro pagalvės – aktyvios saugos sistemos dalis, kuri dėl jutiklių stebi aplinką ir vertina avarijos galimybę. Kai tik sistema pamato, kad susidūrimo išvengti nepavyks, po automobiliu išsiskleidžia oro pagalvės. Dėl jų stabdymo kelias tampa gerokai trumpesnis. Oro pagalvės pakelia automobilį į maždaug 8 cm aukštį ir taip kompensuoja pasvirimą į priekį stabdant bei neleidžia keleiviams išsinerti iš diržų.
Įdomūs žaliųjų automobilių koncepciniai modeliai Ženevoje
„Renault Zoe“ – mažas žavus įkraunamų baterijų hibridas. Vieno litro degalų pakaks 60 km nuvažiuoti, tad galėsite pamiršti dideles sąskaitas degalinėse.
„Lexus NX 300h“ – apie šį transformerį, pasislėpusį automobilio kėbule, jau rašėme. Jį buvo galima pačiupinėti iš arti Ženevos automobilių parodoje. Neįprastos išvaizdos SUV (Sports Utility Vehicle) turės 200 arklio jėgų, bet bus gana taupus – pakaks 5 litrų 100 kilometrų.
„Hyundai Intrado“ – tikras gražuolis, varomas vandeniliu. Reikia tikėtis kosminiam amžiui tinkamų medžiagų kėbule ir naujo požiūrio į automobilių konstravimą kaip ir „BMW i3“ ar „i8“ atveju.
„Ssangyong XLV“ – korėjiečių (žinoma, ne Šiaurės Korėjos) bendrovės SUV koncepcinis modelis, prekybos vietose galintis atsirasti jau rytoj. Koziris – ne tik žavios linijos ir ekonomiškumas, bet ir maža kaina.
Citroën C4 Cactus“ sveria mažiau nei 1 tūkst. kg, žada mažas išlaikymo sąnaudas, o nepatyrusiems vairuotojams – apsaugas statant automobilį ir trankant kitus. Įdomu ir tai, kad „Citroën“ šiame automobilyje įdiegė suslėgtojo oro technologiją „HybridAir“, kuri pakeis įprastą elektros variklį, tad hibrido degalų sąnaudos bus dar mažesnės. Automobilis, varomas oru?
(3)
(0)
(2)