Rusijos atstovai mėgino užverbuoti Prancūzijos svetimšalių legiono veteranus, kad šie vyktų į Rytų Ukrainą. Už mėnesį teroristų gretose jiems buvo siūloma 10 tūkst. eurų, skelbia „Ukrinforma“.

Vienas veteranas, kuris dabar dirba privačioje apsaugos firmoje, „Ukrinforma“ žurnalistui pasakojo, kad jo draugai susilaukė pasiūlymo vykti į Ukrainą. „Jiems buvo siūloma vykti į Rytų Ukrainą ir kautis vadinamųjų „kovotojų“ pusėje“, – tarptautinės ginklų ir karinės technikos parodos „Eurosatory-2014“ netoli Paryžiaus metu pasakojo buvęs legionierius.

Pasak jo, sutikusieji vykti būtų aprūpinti ginklais, pasirūpinta jų nuvykimu ir patekimu į karo zoną, o už mėnesį jie gautų 10 tūkst. eurų.

Anonimu norėjęs likti vyras pasakojo, kad kariams buvo žadama galimybė patiems pasirinkti bet kokius ginklus, kokių tik panorėtų. Alga būtų mokama grynaisiais arba būtų pervesta į banko sąskaitą bet kuriame Europos banke.

Aktyviausiai Rusijos verbuotojai veikė gegužės ir birželio mėnesiais. Tačiau „Ukrinforma“ pašnekovas tikino, kad nė vienas iš jo pažįstamų nesutiko su tokiu pasiūlymu.

Apie Rusijos agentų aktyvumą Prancūzijoje „Ukrinforma“ patvirtino dar vienas buvęs Prancūzijos svetimšalių legiono karys. Pasak jo, iš Rusijos atvykę „derybininkai“ daugiausiai dėmesio skyrė slavų kilmės legionieriams, įskaitant rusus, ukrainiečius, baltarusius, moldavus, imigrantus iš buvusios Jugoslavijos.

Jis sakė neturįs informacijos, ar kas nors sutiko vykti į Ukrainą ir stoti teroristų pusėn.

Buvęs legionierius svarstė, kad tokie siūlymai gali būti Rusijos planas diskredituoti Ukrainą.

„Mes čia, Prancūzijoje, įdėmiai stebime, kas vyksta Ukrainoje ir Rusijoje, kokias taktikas ir technologijas naudoja Kremlius“, – sakė jis. Jo nuomone, jeigu žūtų į Ukrainą nuvykęs Prancūzijos svetimšalių legiono veteranas, teroristai ir rusiškos televizijos jį galėtų pavaizduoti kaip besikovusį Ukrainos kariuomenės pusėje, ir pateikti kaip „įrodymą“, kad Ukrainos pusėje neva kaunasi samdyti kariai iš privačių užsienio karinių įmonių.

Separatistai sutiko nutraukti ugnį iki penktadienio

Nežiūrint verbavimo mėginimų, padėtis Ukrainoje rimsta - separatistai sutiko laikytis paliaubų iki birželio 27 dienos, pranešė vienas jų vadeivų Aleksandras Borodajus, skelbia unian.net.

Tai jis pranešė po derybų Donecko srities valstybinės administracijos pastate, kur dalyvavo Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovybės atstovė Heidi Tagliavini, buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, visuomeninės organizacijos „Ukrainos pasirinkimas“ vadovas Viktoras Medvedčiukas, Donecko apsišaukėlių „respublikos“ atstovas Aleksandras Borodajus, judėjimo „Jugo-Vostok“ („Pietryčiai“) vadeiva Olegas Cariovas bei Luhansko teroristų atstovai. 

A.Borodojus teigė, kad nutraukus ugnį bus galima konsultuotis dėl konflikto taikaus sureguliavimo galimybių. 

„Karių judėjimas taip pat nutraukiamas, kaip ir ugnies naudojimas – įvedamas tylos režimas“, - sakė jis. 

Oficiali reakcija iš Rusijos

Paliaubas paskelbti savaitgalį separatistus paragino ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Be to, atrodo,  V. Putinas sureagavo į Europos Sąjungos ultimatumą – arba Rusija privalo iki penktadienio parodyti remianti Ukrainos prezidento Petro Porošenkos taikos planą, arba susilauks dar griežtesnių sankcijų. Rusijos vadovas antradienį paprašė Federacijos Tarybos atšaukti kovo 1-osios sprendimą dėl Rusijos armijos panaudojimo Ukrainos teritorijoje, pranešė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Prezidentas V.Putinas antradienį, prieš skrydį į Vieną su oficialiu vizitu, išsiuntė Federacijos Tarybai, aukščiausiųjų rūmų pirmininkei Valentinai Matvijenko laišką, kuriame, siekiant normalizuoti padėtį ir sureguliuoti situaciją Ukrainos rytiniuose regionuose, taip pat trišalių derybų šiuo klausimu proga, pateikė Federacijos Tarybai pasiūlymą atšaukti Federacijos Tarybos 2014 metų kovo 1 dienos sprendimą Nr. 48-FZ dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainoje“, – sakė D.Peskovas.

Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Andrejus Klimovas sakė agentūrai „Interfax“, kad senatoriai trečiadienį balsavimu pritars prezidento siūlymui atšaukti karinės intervencijos leidimą.

Kovo 1 dieną V.Putinas kreipėsi į Federacijos Tarybą, kad būtų leista Ukrainos teritorijoje panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Tą pačią dieną Federacijos Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo suteikė prezidentui teisę panaudoti kariuomenę Ukrainos teritorijoje.

Po to neberimo būgštavimai, kad Rusija gali veržtis į Ukrainą. Praėjusią savaitę NATO apkaltino Maskvą papildomų karinių pajėgų telkimu prie sienos; Jungtinės Valstijos pareiškė nesutiksiančios su Rusijos karinės jėgos panaudojimu Ukrainoje jokiu pretekstu.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as pirmadienį įspėjo Rusiją, kad ši iki penktadienio turi parodyti remianti Ukrainos prezidento Petro Porošenkos taikos planą.

Komentarai (0)