Betonas – vienas kiečiausių žmonijos išradimų. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tačiau sukurta ir dar kietesnė (įspūdingesnė) jo atmaina – „ištroškęs“ betonas (tiksliau, ko gero, asfaltbetonis), pavadinimu Topmix Permeable.

Vaizdo siužete demonstruojamas įspūdingas eksperimentas Topmix Permeable betonu išklotoje stovėjimo aikštelėje. Ant jos paviršiaus betonmaišė išpila 4 tūkstančius litrų vandens. Jo nelieka greičiau nei per minutę – galima sakyti, betonas vandenį sugeria kaip kempinė.

Anot betoną išradusios bendrovės Lafarge Tarmac, toks betonas praverstų ne tik liūčių ar potvynių niokojamuose regionuose, bet ir keliuose bei gatvėse – ant jų nebesusidarytų balos ir automobilių padangos išvengtų akvaplanavimo grėsmės. O juk žiemą tokios balutės pasidengia ledu.

Betono paviršiuje yra vandeniui laidus sluoksnis – vanduo per gan stambių akmenukų raštą susigeria į giliau po betonu išklotą akmens skaldos sluoksnį. Jame įrengti sausinimo kanalėliai, kuriais ir nuteka visas betono dangos sugertas vanduo.

Betoną išradusios bendrovės teigimu, Topmix Permeable praverstų ne tik per liūtis ir potvynius, bet ir per kaitras – tokio asfaltbetonio keliai vasarą ne taip įkaistų. Mat „sugertas ir sausinimo kanalėliais surinktas vanduo karštomis dienomis niekur neišpilamas – pakankamai daug jo lieka sistemoje, kur karštu oru jis vėsina kelio paviršių.“

Tokio betono koncepcija žinoma jau apie 60 metų – tokiomis savybėmis pasižymintis betonas dažnai klojamas po grindiniu (taipogi sausinimo sumetimais). Tačiau Lafarge Tarmac pareiškė, jog jų betonas turi papildomų privalumų – jų išrastą betono atmainą galima kloti kelio ar stovėjimo aikštelės paviršiuje, jis atlaiko ant jo stovinčių transporto priemonių masę.