Kinijos naujienų šaltiniuose netikėtai pasirodė milžiniškos svarbos žinia: kinų gamybos lėktuvas išvysto greitį, dukart didesnį nei „Concorde“. Ir lygiai taip pat netikėtai naujiena be pėdsakų išnyko. Kas nutiko?

Vieną rugsėjo pradžios naktį iš kažkurio Kinijos aviacijos bandymų centro angaro išvažiavo tamsiai nudažytas lėktuvas, kuriam skirta itin svarbi užduotis – skristi daugiau nei penkis kartus greičiau už garsą ir po to saugiai grįžti į oro uostą, rašo thedailybeast.com.

Šis skrydžio eksperimentas – manoma, pilotuojamas, žmogui skrendant lėktuvo viduje – Kinijai, karinių inovacijų srityje konkuruojančiai su amerikiečiais, galėjo reikšti milžinišką šuolį į priekį. Abiejų valstybių mokslininkai ir inžinieriai stengiasi sukurti „hipergarsinius“ lėktuvus ir raketas – jie būtų tokie greiti, kad nei jų numuši, nei nuo jų pabėgsi.

Taigi, Kinija šiuo požiūriu smarkiai šoko į priekį. Bet tik tuo atveju, jeigu skrydis iš tiesų įvyko. Mat žinutė apie bandomąjį skrydį ne tik netikėtai atsirado internete, bet ir lygiai taip pat iš jo išnyko. Ir dabar tiesiog neaišku, ar apskritai toks bandymas įvyko. Vienintelis milžinišką Kinijos pranašumą prieš amerikiečius įrodantį skrydį viešai nupasakojęs žmogus buvo leidinio „China Aviation News“ reporteris Qi Shengjunas.

Rugsėjo 18 d. reportaže jis susijaudinęs pasakojo apie naktinį bandymą – „variklio griausmą“, tamsiai nudažytą lėktuvą, jo „išnykimą danguje“, „susijaudinimą“, ant žemės dirbusios komandos „nenusakomas emocijas“.

„Praėjus vos kelioms valandoms nuo pakilimo užduotis įvykdyta“, rašo Q. Shengjunas, savo pasakojimą apie skrydį papildantis vaizdingais literatūriniais elementais – pavyzdžiui, lygindamas lėktuvo nusileidimą su kardo grąžinimu į makštį.

„Kai duodamas signalas „stabdyti lėktuvą“, konstatuojama sėkmingos pabaiga. Pirminis nerimas ir įtampa staiga išsisklaido – iš valdymo patalpos sklinda juokas ir plojimai“. Tačiau šis reportažas valstybės kontroliuojamoje naujienų svetainėje buvo prieinamas tik labai trumpai. Jau po kelių dienų naujiena buvo nebeprieinama – ji arba atšaukta, arba cenzūruota.

Kinijos komunistų partija akylai prižiūri šalies žiniasklaidos platinamą informaciją ir kartkartėmis užgniaužia netinkamas arba nepalankias žinias. Kinijos Visuomenės saugumo biure dirbanti cenzorių kariuomenė be paliovos naršo naujienų svetaines, tinklaraščius, socialinius tinklus ir šalina bet kokią informaciją, kuri yra vertinama, kaip politiškai jautri. Cenzoriai itin įtariai žiūri į bet kokias žinias, aprašančias Kinijos karinę galią.

Įprastai Kinijos partija visai mielai ir viešai pasidžiaugtų dar vienu proveržiu greitai besivystančioje savo karinėje pramonėje. Tačiau rugsėjo viduryje partijos lyderis Xi Jinpingas pirmąkart oficialiai lankėsi JAV. Besikalbėdamas su JAV prezidentu Baracku Obama, X. Jinpingas laikėsi taikaus tono – pavyzdžiui, pasižadėjo kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu ir bendrai su JAV uždrausti prekybą dramblio kaulu, dėl kurio kasmet išžudoma maždaug po 30 tūkst. dramblių.

Tikriausiai rugsėjis nebuvo pats tinkamiausias metas hipergarsinio variklio bandymais amerikiečiams demonstruoti karinę galią. O gal Q. Shengjunas savo straipsnyje persistengė: hipergarsinė inžinerija yra labai sunkiai įsisavinama veiklos sritis. Kokia bebūtų priežastis, Q. Shengjuno straipsnis išnyko. Tačiau tai nebūtinai yra pagrindas suabejoti jo straipsnio pagrįstumu: kinai ir amerikiečiai jau daugelį metų lenktyniauja siekdami kinų žurnalisto aprašyto tikslo.

Hipergarsiniai lėktuvai nėra iki šiol niekur nematyta naujovė. Štai dar 1967 metų spalį JAV Karinių oro pajėgų ir NASA bendras projektas – lėktuvo ir raketos hibridas X-15 – pilotuojamas Williamo Knighto išvystė net 6,7 machų greitį. W. Knighto pilotuojamo skrydžio greičio rekordas iki šiol nesumuštas.

Pastaraisiais metais Pentagonas eksperimentuoja su įvairiais hipergarsinių raketų ir sklandančių aparatų dizainais – tikimasi, kad sėkmės atveju šias technologijas paversti ginklais. Tačiau sukurti aparatą, kuris sugebėtų saugiai ir patikimai skrieti 5 machų greičiu ir tuo pačiu būtų prieinamos kainos – nelengva užduotis.

Iki šiol apie pusė amerikiečių hipergarsinių bandymų baigėsi nesėkme. Praėjus daugiau nei 40 metų po pirmojo X-15 skrydžio, Pentagonas vis dar neturi hipergarsinio lėktuvo, tinkamo naudojimui karinėse pajėgose. Iššūkio nepabūgę vieni iš stipriausių Pentagono partnerių „Lockheed Martin“ 2013 metais pasisiūlė JAB Karinėms oro pajėgoms sukurti 6 machų greičiu skristi galintį žvalgybinį lėktuvą. Anot „Lockheed Martin“ hipergarsinės programos vadovo Brado Lelando, garsas kelis ateinančius dešimtmečius bus esminis veiksnys kovoje su naujomis grėsmėmis.

Nuo jų neatsilieka ir pagrindiniai konkurentai dėl karinių projektų „Boeing“, kuriantys prototipinį kosminį bepilotį lėktuvą Pentagono mokslinių tyrimų laboratorijos DARPA užsakymu. Ši bendrovė tikisi, kad jų aparatas XS-1 sugebės pasiekti net 10 machų greiti, kuris leistų jau nuo 2019 metų į žemą orbitą iškelti nedideles raketas.

Ir nors amerikiečiai atkakliai kūrė hipergarsinius skraidančius aparatus, kinai ilgą laiką jiems kvėpavo į nugarą: prieš keletą metų Pekinas pastatė didžiausią pasaulyje vėjo tunelį, kuriame galima modeliuoti iki 9 machų greičio sąlygas. 2012 metais Kinijos Aeronautikos ir kosmonautikos mokslo bei technologijų korporacija išbandė naują, panašų į raketinį kieto kuro variklį hipergarsiniams skrydžiams. Po dvejų metų kinų inžinieriai pradėjo 10 machų greičiu sklendžiantį aparatą, pavadintą WU-14.

Tikėtina,kad šių bandymų pagrindu gali būti sukurta nauja raketa ar bepilotis skraidantis aparatas. Nauji kinų pasiekimai buvo paminėti ir kasmetinėje Pentagono 2015 metų ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę.

Ataskaitoje įspėjama: „Kinija kuria ir bando kelias naujas puolamųjų raketų klases ir variantus, įskaitant hipergarsiniu greičiu sklendžiančius aparatus“. Tačiau jeigu Q. Shengjunas savo straipsnyje nepersistengė, jeigu kinai iš tiesų sėkmingai įvykdė pilotuojamo hipergarsinio skrydžio bandymą, o šio tipo lėktuvas ilgainiui bus pritaikytas įprastiniam naudojimui, tai Kinija amerikiečiams į nugarą nebekvėpuoja – toks pasiekimas reikštų, kad besivejančiojo padėtyje atsidūrė JAV.

Komentarai (0)