Kaip islamo fanatikai gauna tokią modernią ginkluotę kurios gali pavydėti dauguma valstybių? (Video) (18)
Teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ permetė iš Al-Raqqa rajono į Alepo provinciją kelias dešimtis sunkiųjų prieštankinių raketų kompleksų (ATRA) BGM-71 TOW ir karius, kurie sugeba valdyti šiuos sudėtingus amerikiečių gamybos ginklus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atvykę į paskirties vietą šios ginkluotės operatoriai-taikytojai, lydimi mobiliųjų teroristų grupių, kurios gabeno raketinius ginklus, pasiskirstė po skirtingus Alepo provincijos rajonus, kuriuose puola Basharo al Assado pajėgos.
Sirijos armijos sausumos pajėgos jau pajuto, kad priešininkas sulaukė pastiprinimo. Teroristai operatyviai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus – ataskaitas apie darbo su BGM-71 TOW rezultatus. Ir jeigu operatoriai-taikytojai – rimti vyriškiai, kuriems daugiau kaip keturiasdešimt metų, susikaupę tyli, tai juos saugantys jauni kovotojai kiekvieną tikslų šūvį, kiekvieno tanko arba SAP (savaeigio artilerijos pabūklo) sunaikinimą palydi šauksmais: „Alach akbar!“.
Sunaikintų Sirijos armijos šarvuočių skaičius jau išaugo iki dešimčių, o teritorijos, kurios buvo išvalytos nuo „Islamo valstybės“ pajėgų, vėl atsidūrė jų rankose.
Būtų suduotas smūgis naftos tranzitui
Augantį islamistų pasipriešinimą Alepo rajone nesunku paaiškinti. Ir ne tik todėl, kad teroristinių grupuočių sutriuškinimas Sirijos šiaurės vakaruose atvers erdvę, kurioje bus galima vykdyti puolimą prieš savarankiškai „Islamo valstybės“ sostine paskelbtą Raką.
Praradę Alepo provincijos kontrolę, islamistai netektų išėjimo prie Sirijos ir Turkijos pasienio (kita jo dalis jau seniai yra kontroliuojama kurdų). Taip būtų suduotas labai stiprus smūgis naftos tranzitui- esminiam „Islamo valstybės“ finansavimo komponentui. Nes būtent per Alepo provinciją iš Sirijos teritorijos nafta keliauja į Turkijos uostą Džeichaną.
Islamistai kontroliuoja naftos telkinius
Britų žurnalistas Nafisas Ahmedas ne kartą kaltino oficialiąją Turkijos ir JAV valdžią, kad ji užmerkia akis prieš faktą, jog „Islamo valstybė“ prekiauja nafta juodojoje rinkoje. Užsienio žiniasklaida rašė apie naftovežius, kurie priklauso Turkijos ir Azerbaidžano milijardieriui Mubarizui Gurbanoglu ir juose gabenama „Islamo valstybei“ priklausanti nafta.
Įtakingas britų ledinys „Financial Times“ atliko tyrimą ir spalio viduryje paskelbė straipsnį „Islamo naftos vėliava“, kuriame suskaičiavo, kad Sirijos ir Irako teritorijoje „Islamo valstybė“ kontroliuoja ne mažiau kaip devynis naftos telkinius. „Financial Times“ skaičiavimu, vien tik Sirijos teritorijoje teroristai kiekvieną dieną išgauna nuo 34 tūkst. iki 40 tūkst. barelių naftos.
Naftą gabena kanistrais?
Įdomu tai, kad britų žurnalistai nė žodžiu neužsiminė apie naftotiekius. Savo skaitytojus jie patikino, kad nafta iš „Islamo valstybės“ kontroliuojamų teritorijų transportuojama arba autocisternomis, arba – kanistruose.
Daugybės interviu su Sirijos prekybininkais ir inžinieriais naftininkais, užsienio specialiųjų tarnybų atstovais ir naftos ekspertais metu „Financial Times“ išsiaiškino, kad naftos kontrabanda į Siriją užsiima sirai. Jie, neva, perka naftą vietos rinkose, supila ją į 25 litrų kanistrus ir transportuoja juos per Sirijos šiaurės vakarinės dalies pasienį.
„Kai nafta buvo labai brangi, kontrabandininkai sukraudavo po 50—60 kanistrų į valtis arba metalinius lovius ir su virvėmis, pritvirtintomis abiejose upės pusėse, atvilkdavo ją iki Turkijos krantų. Ten kanistrus perkeldavo į traktorius, kurie nugabendavo krovinį į vietos juodąją rinką, kur nafta būdavo perpilama į autocisternas ir išgabenama į tolesnę prekybą.“
„Kanistrai taip pat gabenami ant mulų, asilų ir arklių (galvijai gali nešti nuo keturių iki aštuonių kanistrų)“, – rašo „Financial Times“.
Autocisternos, kurių nepastebi žvalgyba
„Novaja gazeta“ žurnalistai apklausė Rusijos naftos kompanijų darbuotojus. Jie skeptiškai atsiliepė apie versiją, kad nafta transportuojama autocisternomis ir „kanistrų kontrabandos“ būdu.
Vienos kompanijos atstovas pateikė tokius skaičius: 35 tūkst. naftos barelių – tai 7 tūkst. tonų.
Tam, kad kiekvieną dieną būtų pakrauta tiek naftos, reikalingas automobilių parkas, turintis 700 dešimties tonų talpos autocisternų („Financial Times“ rašo apie 75 barelių talpos automobilius). Atsižvelgiant į tai, kad autocisternos turi būti užpildytos, turi nuvykti iki galutinio taško, išpilti naftą, sugrįžti, automobilių turi būti dar daugiau.
„Automobilių cisternas dar reikia ir saugoti, – sakė „Novaja gazeta“ pašnekovas. – Vadinasi, teritorija, kurią kontroliuoja „Islamo valstybė“, dieną ir naktį kursuoja didelės kolonos autocisternų, kurių nepastebi JAV vadovaujamos koalicijos kontroliuojama aviacija?“
„Jeigu tikėtume tuo, ką rašo kolegos iš „Financial Times“, kad visa prekyba nafta ir dujomis Sirijoje ir Irake vyksta pasitelkus ratus ir nešikus, pagrindinis klausimas lieka neatsakytas. Lėtai judančios neapsaugotos metalinės autocisternos puikiai atspindi lėktuvų radarų signalą už dešimčių kilometrų, – rašoma straipsnyje. – Tam, kad jas įžiūrėtų, jokie palydovai nereikalingi. Vadinasi, daugiau nei metus nuo bombardavimo pradžios tūkstančiai mašinų, kurios yra puikūs taikiniai JAV aviacijai, diena po dienos kūrė „Islamo valstybės“ ekonominę galią?“
„Sunkioji“ nafta
Vienas iš „Novaja gazeta“ pašnekovų, kuris tik prieš porą metų buvo paleistas iš kalėjimo, kur kalėjo už naftos vagystes iš naftotiekių, atkreipė dėmesį, kad Sirijos nafta – sunkiai išgaunama, rūgštinga. Tai – vadinamoji sunkioji nafta.
„Tai labai tanki, klampi medžiaga, jos perpylimas iš cisternų į kanistrus reikalauja daug darbo. Tam, kad perpilti tokią naftą netgi iš vienos autocisternos į keturis šimtus 25 litrų talpos kanistrų, prireiktų ne mažiau kaip 50 valandų. Ir tai – be pertraukos, pietų ir miego“, – sakė jis.
„O kaip tu pats iš naftotiekio pakraudavai „sunkiąja naftą“ į naftovežius“, – paklausė žurnalistai.
„Nafta vamzdžiais teka esant aukštam slėgiui. Man tik rūpėjo laiku užsukti kranelį“, – atviravo buvęs naftos vagišius.
Kaip teigia „Novaja gazeta“, visi apklaustieji ekspertai sutiko, kad be naftotiekių panaudojimo neįmanoma transportuoti tokių naftos ir dujų kiekių, kurie yra išgaunami „Islamo valstybės“ kontroliuojamose teritorijose.
„Islamo valstybė“ kontroliuoja naftotiekius, kurie driekiasi nuo Irano Kirkuko iki Turkijos uosto Džeichano, o taip pat vamzdį ISLP, kuris jungia Irako telkinius su Libano uostu „Saida“ ir turi atsišakojimą į Sirijos uostą „Banias“.
Žiniasklaida ne kartą pranešė, kad ISLP buvo sunaikintas dar 2003 metais, per JAV karinių oro pajėgų bombardavimą. Tuomet šios operacijos tikslas buvo ekonominė Sadamo Huseino režimo blokada. Tačiau dabar yra žinoma, kad amerikiečių lėktuvai atakavo tik Irako ISLP naftotiekio dalį.
Sirijos ir Libano teritorijoje yra ir siurblinės, kurios užtikrina transportavimui būtiną spaudimą, ir vamzdžiai (didžioji jų dalis yra po žeme), kurie yra nuolat tvarkomi.
Visi šie faktai byloja apie tai, kad Sirijos šiaurės vakarų dalyje, Alepo provincijoje dabar vyksta ne taktiniai mūšiai: ten sprendžiamas „Islamo valstybės“ likimas.
Naftos tranzito likvidavimas gali sunaikinti islamistų finansinę politiką, o taip pat, savo ruožtu, gerokai apsunkinti jiems naujų kovotojų verbavimą ir ginklų bei šaudmenų įsigijimą.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
