Lietuvos elektros jungtys ir akumuliaciniai pajėgumai tenkina 260 proc. pikinio elektros poreikio ir manoma, kad iki 2020 metų šis rodiklis išaugs iki 360 proc. Tai galima palyginti su Prancūzija, kurios elektros tinkluose jungtys patenkina tik 20 proc. elektros poreikio, ir Danija, kur patenkinama 100 proc. pikinio poreikio.

Tarptautinės elektros jungtys Lietuvoje turi išskirtinį potencialą ir suteikia daug žadančių galimybių atsinaujinančių elektros šaltinių plėtrai šalyje. Be hidroelektrinių, 2015 metais vėjo energija Lietuvoje buvo pigiausias elektros šaltinis. Išaugus Lietuvos tarptautinės prekybos elektra pajėgumams ir atsiradus galimybei kaupti elektrą hidroelektrinėse, vėjo energijos gamintojai galės padidinti elektros gamybą, neapkraudami elektros tinklų.

Toliau mažėjant vėjo energetikos kainoms, Lietuvos energijos pramonė bus skatinama plėtoti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, euromonitor.com rašo strateginių tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ pramonės analitikas Andrius Balsys.

Gerai išplėtotas jungčių tinklas atveria naujas galimybes Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos maksimalus elektros poreikis siekė 1800 megavatų (MW). Per pirmąjį 2015 metų pusmetį Lietuva turėjo iš viso 3750 MW galios jungčių su kaimyninėmis šalimis ir 900 MW galios pajėgumų kaupti elektrą hidroakumuliacinėje Kruonio elektrinėje (KHAE).

Maža to, 2016 metais prisidės 1200 MW elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, o iki 2020 metų – dar viena 500 MW jungtis su Lenkija. Išsiplėtus jungtims su kaimyninėmis valstybėmis ir išaugus galimybei kompensuoti atsinaujinančios energijos svyravimus, Lietuva turi visas iniciatyvas plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, jei tik bus parodyta politinė valia.

Lietuvos elektros gamintojai pagamino iš viso 1,6 teravatvalandžių (TWh) elektros, o pirmajame 2015 metų pusmetyje buvo sunaudota 4,7 TWh elektros. Šiuo metu elektros deficitas importuojamas iš Estijos ir Rusijos per Latviją bei Baltarusiją, nes Lietuvai trūksta pigios elektros generavimo pajėgumų. Didžiausią potencialą gaminti pigią elektrą turi vėjo energetika.

Po jos eina biomasės elektrinės ir fotovoltinė elektros gamyba. Europos Komisija yra nustačiusi, kad Lietuva iki 2050 metų turi galimybių iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti iki 35 TWh elektros.

Vėjo energija yra optimaliausias ekonominis sprendimas

Atsinaujinančios energijos gamybos plėtra nėra altruizmas ar žalioji alternatyva. Anot palyginamosios elektros kainos (LCOE), 2014 metais vėjas buvo pigiausias elektros šaltinis Europoje.

Taigi Baltijos regione būtinai reikia plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką, nes vėjo energija 2014 metais Lietuvoje jau sudarė 15,6 proc. viso elektros generavimo ir per pirmąjį 2015 metų pusmetį padidėjo iki 19,9 proc.

Pagal dabartinę atsinaujinančių šaltinių energijos subsidijavimo schemą, vėjo jėgainėms suteikiamas fiksuotas, nemokamas tarifas, kuris 12 metų viršys įprastas rinkos kainas. Tikimasi, kad po šio periodo vėjo jėgainės 13 – 18 metų gamins elektrą už rinkos kainą.

Pasak finansų valdymo bendrovės „Lazard“, aukščiausia ir žemiausia vėjo jėgainių sausumoje palyginamoji elektros kaina 2014 metas Europoje atitinkamai mažėjo 15 ir 18 proc., o tai metai po metų mažina skirtumą tarp rinkos ir gamybos kainų.

Kalbant apie vėjo energijos gamybos plėtrą, Lietuva atsilieka nuo tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Danija, bet ji yra gerai pasirengusi ir turi visas priemones būsimam atsinaujinančių šaltinių energetikos augimui.

Geras Lietuvos elektros rinkos tinklas užtikrina saugumą ir suteikia galimybę eksportuoti elektros perteklių. Smunkančios palyginamosios vėjo elektros kainos ir plačios galimybės tarptautinei prekybai elektra skatins Lietuvą greitai plėtoti atsinaujinančių elektros šaltinių energetikos augimą.

Komentarai (21)