„Taip, į jūrą dabar žiūriu kitaip“, – sako Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) technologijos mokslų daktaras Egidijus Kasiulis.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad mokslininkas suka galvą, kaip iš Baltijos jūros bangų išgauti elektros energiją, nors pasaulyje idėja išgauti energiją iš aukštų bangų nėra nauja. Tačiau kaip pakinkyti mažesnes bangas, tokias, kaip mūsų Baltijos jūros?

Tokių tikslų dabar siekia E. Kasiulis. Teorijų daug, tačiau jos nieko vertos, jei nenaudingos finansiškai, įsitikinęs E. Kasiulis. Būtent tokiu žvilgsniu mokslininkas žiūri į Baltijos bangas – tai labai sudėtingas, tačiau įmanomas procesas.

Išanalizavo bangas

E. Kasiulis disertaciniame moksliniame darbe atliko daugybę Baltijos jūros bangų statistinių tyrimų apie Baltijos jūros bangų pokyčius per pusę amžiaus.

„Mano magistrinio darbo vadovas profesorius Petras Punys, hidroenergetikos specialistas, renkantis disertacijos temą pasiūlė pasidomėti bangų energetika. Tuo metu tai buvo visiškai nauja ir Lietuvoje nenagrinėta mokslų sritis. Aš gana lengvai sutikau. Pirmi metai buvo labai sunkūs – nuo upės teko pereiti prie jūros, tai visiškai skirtingi dalykai. Fiziniai procesai sudėtingi, kaip tą bangų energiją paskaičiuoti? Nauji terminai, nauji skaičiavimai... Po truputėlį „įsivažiavome“, – kalba E. Kasiulis.

Mokslininkas stažavosi prestižiniame Danijos Olborgo universitete, Bangų energetikos tyrimų grupėje, tai padėjo sėkmingai užbaigti ir apginti disertaciją. Išvados įdomios – vidutinis Baltijos bangų aukštis vis mažėja, tačiau audros dažnėja. Būtent į šias, audrų, bangas krypsta E. Kasiulio žvilgsnis.

Sudėtingi procesai

„Yra keli variantai iš bangų išgauti energiją – naudojant linijinį generatorių, slėgines hidraulines sistemas, specialius baseinus, į kuriuos bangų suvarytas vanduo sukeltų nedidelę patvanką, arba panaudojant uždaras kameras, kuriose elektrą gamintų bangų spaudžiamas oras ir pan.“, – pasakoja E. Kasiulis.

Pasaulyje šiuo metu veikia tik viena daugiaturbinė bangų jėgainė – Ispanijoje, Biskajos įlankoje. Dar apie 50 bangų jėgainių prototipų yra bandomos, sunku pasakyti, ar kuris iš šių prototipų tiks Baltijos jūros sąlygomis.

„Manau, kad tai tik tyrimų pradžia. Negaliu pritaikyti bangų įrenginio Baltijos jūros Lietuvos priekrantės sąlygomis. Nors šias sąlygas ir pradinius teorinius bangų energijos išteklius ištyriau rengdamas disertaciją, tačiau iškyla kitų sunkumų. Didžiausias dėmesys ir lėšos dabar skiriami ten, kur yra stipriausias potencialas, bangos – pačios aukščiausios ir galingiausios.

Europoje tai yra Atlanto vandenyno pakrantės. Mūsų Baltijos jūros kaimynai švedai taip pat tam skiria daug dėmesio, bet švedai nesidomi Baltija – didžiausias jų tyrimų centras yra Šiaurės jūros pusėje. Taigi visi įrenginiai, kurie turėtų komercinio panaudojimo tikslų, yra sukurti vandenynų sąlygoms. Jei mes tokį įrenginį atvešime į Baltijos jūrą, aišku tiek, kad nieko gero iš jo nebus“, – sako E. Kasiulis.

Geriausio varianto, kaip pažaboti Baltijos bangas, mokslininkas ieško jau šeštus metus. „Tikėjausi, kad po tiek metų kažkas materializuosis, tačiau nors jūros bangų pasauliniai ištekliai milžiniški, progresą stabdo sudėtingos jūrinės sąlygos. Didelės apkrovos dirbant normaliu režimu, dar didesnės apkrovos audrų metu, jūros vanduo nėra draugiškas metalui, daug darbų vyksta po vandeniu ir t. t. Bangų energija turi tendenciją didėti toliau nuo kranto, tačiau tolyn nuo kranto ir darbai brangsta, todėl aš dar vis laukiu pasiteisinusios „offshore“ (atviros jūros) technologijos“, – sako ASU mokslininkas.

kaip galime „išnaudoti“ bangas

„Turbinas, kurios gamintų elektros energiją, galima statyti ir netoli kranto – bangolaužiuose, panašiuose, kokie yra Klaipėdos jūrų uoste. Bangolaužius galima rekonstruoti, instaliuoti oro turbinas, jos gamintų elektros energiją. Bangolaužis ir yra įrenginys, skirtas išskaidyti bangų energiją.

Mes gadiname energiją, o galėtume paversti elektra. Idėja gana paprasta, o darbai nėra atviroje jūroje. Turbina montuojama sausoje vietoje, galima bet kada prieiti, pataisyti. Tai vienas iš variantų, kuris gali būti įgyvendintas ir Lietuvoje“, – įsitikinęs mokslininkas.

Daugėja audrų

Tirdamas Baltijos bangas, E. Kasiulis pastebėjo daugiau įdomių faktų.

„Mažos bangelės energijos savyje turi labai nedaug. Didelės bangos jos turi kur kas daugiau, todėl savo darbą noriu pakreipti būtent ta linkme – įvertindamas audringas sąlygas. Audrų Lietuvoje tikrai nemažėja, pastebėjau, kad šiame amžiuje padažnėjo aukštų bangų atvejų tada, kada anksčiau jų nebūdavo, pavyzdžiui, rugpjūčio ar kovo mėnesiais. Aš manau, kad tai klimato kaitos įtaka“, – pastebi ASU mokslininkas.

Bet kokiu atveju, sezoniškumas vis dar išlieka svarbus veiksnys. „Vasarą bangų energetiniai ištekliai Lietuvoje yra net du tris kartus mažesni nei žiemą, tačiau žiemą daugiau energijos ir reikia. Jei audrų daugiau žiemą, tai yra puiku“, – sako specialistas.

Pakeitė požiūrį

Šis darbas pakeitė ir asmeninį E. Kasiulio požiūrį į jūrą. „Bangas matai per kompiuterio ekraną, per skaičius, analizę. Aišku, darbai nuomonę apie jūrą man šiek tiek „sugadino“. Anksčiau būdamas prie jos galvodavau, kaip gražu... poilsis, vėjas, o dabar dairaisi, kaip bangos dūžta, kurioje vietoje dūžta, kurioje vietoje pradeda prarasti energiją ir panašiai“, – pasakoja mokslininkas.

Nuo atostogų nuotaikų E. Kasiulis dažniausiai grįžta prie mokslo – kur banga lūžta, ten jau dalis energijos prarasta, todėl šioje vietoje statyti jėgaines nėra geriausia vieta.

„Paprastais žodžiais kalbant, kiekviena banga turi savo ilgį ir savo aukštį. Toje vietoje, kur gylis yra pusė bangos ilgio, banga jau pradeda prarasti savo energiją. Klaipėdos bangolaužius aukštesnės bangos pasiektų praradusios apie 30 proc. energijos. Tai nėra blogas variantas, tačiau puikiai iliustruoja, kodėl norint išgauti kuo daugiau bangų energijos reikia keliauti kuo toliau į jūrą“, – sako ASU mokslininkas.

Komentarai ()