Michaelas Kogeleris – netipinis aukščiausio lygio vadovas. Kalba neoficialiai ir greitakalbe – atrodytų, labiau transliuoja pasąmonės srautą, nei apgalvoja žodžius. Bet, sako, pasižymi labai aštriu sugebėjimu staigiai apčiuopti trūkumus ir užkurti pragarą tų trūkumų gamintojams.

„Microsoft“ generalinis direktorius Centrinės ir Rytų Europos regionui M. Kogeleris vadovauja korporacijos veiklai 15-oje valstybių, nors jo kišenėje – telefonas su „Android“ operacine sistema (pokalbio metu jis dar turėjo „Samsung Galaxy Note 7“).

„Taip, aš iš „Microsoft“, bet naudoju „Android“ telefoną ir to neslepiu. Pažiūrėkite į mano telefoną – jame yra pilnas „Microsoft“ programinės įrangos rinkinys. „Microsoft“ debesis, saugumo priemonės, „Office“ programėlės. Man šitas telefonas labai patinka. Ir ne tik dėl techninės įrangos – o „Microsoft“ su mobiliųjų telefonų gamybą nebelabai ką daro – bet ir dėl programėlių. Kodėl žmonės naudoja „Android“ arba „iPhone“ telefonus? Dėl programėlių. O pas mane telefone yra geriausia iš abiejų pasaulių, – savo įrangos pasirinkimą paaiškino M. Kogeleris.

Ateitis – neaiški, bet tikrai graži

„Sąžiningai – jeigu žinočiau, manęs čia nebūtų. Įsteigčiau savo bendrovę ir daryčiau tai, kas bus populiaru po 5 metų“, – sakė M.Kogeleris, paklaustas, kokia yra jo pasaulio po 5 metų vizija. „Bet nutuokiu, į kur judame kaip bendrovė“, – pridūrė vadovas.

Anot jo, kaip tik šiuo metu vyksta ketvirta pramoninė revoliucija, kurios metu įmonės transformuojasi į skaitmenines. Pirmos pramoninės revoliucijos metu atsirado garo varikliai, arklių ir žmonių raumenų galią pakeitę iš kuro deginimo gaunama galia. Antros pramonės revoliucijos metu energijos gamyba buvo centralizuota ir imtasi masinės visa ko gamybos. „Trečioji pramoninė revoliucija prasidėjo XX a. antroje pusėje, kai atsirado informacinės technologijos“, – sakė M.Kogeleris.

„Manau, šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jos esmė – ribos tarp skaitmeninio ir fizinio pasaulių nykimas“, – pridūrė pašnekovas.

Turbūt akivaizdžiausias ribą tarp realaus ir skaitmeninio pasaulio trinantis pavyzdys – tai virtualios arba papildytosios realybės akiniai (žinoma, M. Kogeleris kalbėjo ne apie „Oculus“ ar „Vive“, o apie „Hololens“ akinius). Anot jo, ši technologija daugybę žmonių privers į savo verslą pažvelgti kitaip. Išnyks fiziniai baldų salonai – niekam nerūpės kaip baldai atrodo parduotuvėje, jeigu juos virtualioje realybėje galima bus pamatyti iškart namie, ir dar su galimybe norimus modulius perkelti į kitą vietą, pasirinkti bet kokią spalvą ir panašiai. Be to, „Microsoft“ kartu su BMW kuria virtualų automobilio saloną, kurio lankytojas galės vietoje pasižiūrėti, kaip jam patinka išsirinktas modelis su vienokia ar su kitokia išorės spalva, kaip patinka skirtingi komplektacijų deriniai, ar į bagažinę telpa golfo lazdų krepšys arba banglentė. „Galima net pasodinti į virtualų automobilį virtualią žmoną ir pamatyti, ar ji ten tinka“, – sakė M. Kogeleris.

Kitas pamatas, ant kurio statoma skaitmeninė transformacija – tai debesų kompiuterija. „Debesis yra visur. Per konferencijas visada paklausiu „Ar jūs esate debesyje?“ Ir visada atsiranda kokie 20 žmonių, kurie nepakelia rankos. Pasižiūriu į juos ir paklausiu „Jūs nesinaudojate el. paštu? Nenaudojate „Outlook.com“ arba „Gmail“?“ „Tai žinoma, turime ir naudojame.“ „Na, vadinasi, esate debesyje“. Žmonės yra debesyse ir to nežino. Debesis pirmą kartą suteikia galimybę prieiti prie reikiamų duomenų bet kurioje vietoje, per bet kokį įrenginį“, – sakė M. Kogeleris.

Trečias svarbus dalykas – daiktų internetas. Pirmą kartą istorijoje visi skirtingi pasaulio įrenginiai pradeda vienas su kitu kalbėtis, pradeda dalintis informacija. Svarbiausia – panaudoti tą informaciją siekiant atlikti naudingus darbus. „Žinote, šunys laksto nuo medžio prie medžio ir ant kiekvieno nusišlapina po kelis lašiukus. Jie taip žymi savo teritoriją. Dabar yra darbo pabaigos laikas [pokalbis vyko apie 16:30 – red.], tad savo teritoriją skaitmeniniu būdu tikriausiai pažymėjote kokius 200 kartų. Kiekvieną kartą, kai pažiūrite į telefoną, jis žino kur esate. Kai atsiskaitote mokėjimo kortele, kai naudojatės GPS navigacija, kai perskaitote savo elektroninį paštą. Vidutinis asmuo vakarų pasaulyje per parą palieka apie 300 savo pėdsakų“, pasakojo „Microsoft“ atstovas.

Žinoma, patys savaime tie palikti pėdsakai jokios naudos neteikia. „Bet kai pradedate juos jungti, tarkime, jūsų automobilis supranta, kad degalų bakas beveik ištuštėjo, todėl susisiekia su jūsų „Cortana“ telefone, o „Cortana“ žino, kur yra artimiausia degalinė. Ir ji žino, kad visai netoli yra ir kita degalinė, kur degalams gausite 5 centų nuolaida, tad nukreipia jus į ten“, – daiktų interneto ir didžiųjų duomenų naudą nusakė pašnekovas. Pasak jo, didieji duomenys patys savaime yra beverčiai. Viskas internete yra didieji duomenys. Svarbu tai, ką su tais duomenimis nuveiksite.

Svarbu ne turėti, o tinkamai naudoti

„Inovacijų greitis ir inovacijų kaina keičiasi taip smarkiai... prieš penkerius metus išmaniojo telefono be 500 buvo neįmanoma rasti. Dabar – kad ir už 10 dolerių. Vienkartiniai telefonai – net ir po dolerį. Taigi, technologijų kaina mažėja labai sparčiai. Kas reiškia du dalykus:

Pirma – konkurencinis pranašumas dėl to, kad esi turtingas ir dėl to gali įsigyti ir taikyti technologijas, dingsta. Nes dabar kiekvienas tą gali, nepriklausomai nuo turtingumo. Vadinasi, svarbu ne technologijas turėti, o efektyviai jas išnaudoti.

Antra – technologijos suteiks galimybę atlikti tokius veiksmus, kokie anksčiau nebuvo įmanomi. Debesų kompiuterija suteikia galimybę įmonėms turėti milžinišką skaičiuojamąją galią. Tai gali visiškai pakeisti įmonės veiklos modelį. Ir jeigu tą skaičiuojamąją galią naudoji 10 minučių, tai už 10 minučių ir moki. Naudoji dieną – moki už dieną. Nereikia statytis didelio nuosavo duomenų centro“, – dabartimi ir ateitimi džiaugėsi M. Kogeleris.

Upės tėkmės nesustabdysi

Komentarai ()