JAV branduolinis arsenalas vis dar valdomas ankstyvaisiais kompiuteriais ir diskeliais? Taip (6)
Kaskart kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėja apsikeičia grasinimais, pasaulis suklūsta – negi prasidės branduolinis karas? Visi tikisi, kad to pavyks išvengti. Tačiau nerami padėtis atkreipė dėmesį į JAV branduolinį arsenalą, kurio valdymo sistemos tikrai nepasižymi aukščiausiomis technologijomis. Ar pamenate diskelius?
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas iš viešai deklaruotų Trumpo tikslų ir buvo branduolinės ginkluotės atnaujinimas. Tai – labai svarbus tikslas, mažai kas tuo abejoja, tačiau užduotis nebus lengva. Viena iš svarbiausių kompiuterinių sistemų, naudojamų branduolinės ginkluotės valdyme, yra „IBM Series/1“ kompiuteris, sukurtas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Manote, kad tai nėra taip jau svarbu? Ši sistema koordinuoja strateginės ginkluotės funkcijas – strateginių bombonešių, tarpžemyninių raketų, atominių bombų ir t. t. Ji naudoja 8 colių diskelius. Tai visiškai pasenusi technologija, kurios niekas kasdieniame, civiliniame gyvenime nebenaudotų ir ja nepasitikėtų, tačiau JAV branduolinė programa ją netgi gina.
Pulkininkas-leitenantas Valerie Hendersonas į klausimus dėl pasenusios kompiuterinės sistemos naudojimo priežasčių atsako paprastai – „ji vis dar veikia“. Visgi, diskeliai yra keičiami ir dar iki metų pabaigos jie turėtų išnykti. Ir visos sistemos modernizavimo darbai, kadaise inicijuoti prezidento Obamos, pamažu juda į priekį. Tik neaišku, kada baigsis – prognozuojama, kad 53 metų senumo kompiuterinių technologijų branduolinio arsenalo valdymo sistemose nebeliks per kelis dešimtmečius.
Visgi, ne vienas ekspertas pasakytų, kad kibernetinių išpuolių laikais analoginė sistema gali būti ir privalumas. Juk į ją įsibrauti nėra taip lengva. Kai informacija saugoma diskeliuose, o ne debesyse, jos apskritai neįmanoma pasiekti. Dauguma išpuolius vykdančių hakerių net nebuvo gimę kai buvo pagaminti JAV branduolinės programos naudojami kompiuteriai. Interneto ryšys, kurį dabar svajojama įdiegti į branduolinį užtaisą nešančias raketas, yra pažeidžiamas – tai parodė ir 2010 metais atliktas tyrimas.
Ironiška, bet labai tikėtina, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa valdoma modernesnėmis sistemomis. Jau vien todėl, kad yra jaunesnė ir tebėra aktyviai vystoma. Neseniai buvo pranešta, kad Šiaurės Korėja pasigamino nedidelę atominę bombą, kuri gali būti nešama viena iš šalies raketų. Taigi, neprognozuojama šalis darosi nejuokais pavojinga. Ir svaidosi grasinimais – neseniai pagrasino smogti Guamui, JAV teritorijai Okeanijoje. Taigi, dar vienas postūmis naujinti branduolinės ginkluotės valdymo sistemas, trumpinti reakcijos laiką ir didinti saugumą.