Lietuvoje sparčiai populiarėja nauja tendencija: po eismo įvykio užpildytą ir parašais patvirtintą deklaraciją vis dažniau norima keisti - ar tai įmanoma, kodėl taip daroma ir kokios yra pasekmės ()
Draudikai teigia stebintys naują tendenciją: po eismo įvykio užpildytą ir parašais patvirtintą deklaraciją vis dažniau norima keisti, atšaukiant savo pirminę poziciją. Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos Karpovos teigimu, kasdien taip persigalvoja bent 1-2 eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, o nuomonės keitimas žalos administravimą pailgina iki gero mėnesio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Eismo įvykis, ypač jei jis rimtesnis, dažnai yra stresas vairuotojams – tai viena iš priežasčių, dėl kurių deklaracijose pasitaiko nemažai klaidų, jos vis dar užpildomos neteisingai. Tačiau pastaruoju metu daugėja vairuotojų, kurie net ir formaliai teisingai užpildę deklaraciją ir patvirtinę ją savo parašu, vėliau nori keisti parodymus. Dėl tokio veiksmo draudimo žalos administravimas išsitęsia, tiek kaltininkas, tiek ir nukentėjęs atsiduria nežinioje“, – aiškina K. Karpova.
Dėl streso gali pasiduoti spaudimui
Specialistės teigimu, noras keisti parodymus dažnai motyvuojamas streso ar net šoko būsena, nuomonė taip pat pakeičiama ir pasitarus su artimaisiais, pasikalbėjus su specialistais.
„Tikrai negalima atmesti to fakto, kad ekstremaliomis situacijomis neretai būna žaidžiami galios žaidimai. Jeigu instinktyviai jaučiama, kad kitas žmogus yra silpnesnis, labiau sutrikęs, išsigandęs ir paveiktas streso, galimas dalykas, kad jis patirs spaudimą iš labiau patyrusio ar emociškai pranašesnio asmens. Pažeidžiami dažnai tampa garbingo amžiaus žmonės, mažiau vairavimo patirties turintys ar tiesiog jautresni asmenys“, – aiškina K. Karpova.
Pasak jos, aršumas, psichologinis spaudimas ar net sukčiavimas, mėginant įtikinti kitą žmogų tuo, ko nebuvo, gali apsisukti prieš galios demonstruotojus.
„Praėjus šoko būsenai, atsipeikėjus ir supratus, kas iš tiesų įvyko, žmogus turi teisę kvestionuoti ir keisti savo parodymus. Tiesa, tai nėra paprasta, tam reikia įrodymų, todėl prasideda ekspertizės etapas. Savo praktikoje turime ne vieną nutikimą, kai jau pradėjus remontuoti kliento automobilį, prasideda nežinia, ar jam bus išmokėta išmoka ar ne, nes kitas eismo dalyvis pakeitė parodymus“, – sako specialistė.
Svarbu nusiraminti ir nebijoti kreiptis pagalbos
BTA specialistės teigimu, po eismo įvykio visų svarbiausia yra nusiraminti ir į situaciją žvelgti su kuo mažiau emocijų.
„Atsitikus eismo įvykiui, jau nieko nebepakeisite, todėl tiesiog įkvėpkite ir pasistenkite adekvačiai įvertinti, ar patys gerai suvokiate situaciją. Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, nebijokite kviesti policiją. Vis dar gajus mitas, kad į eismo įvykį iškviesta policija yra pasiruošusi nubausti pažeidėją. Iš esmės policijos pareiga yra padėti jums išspręsti konfliktą ir rasti sprendimą, kartais net padėti tinkamai užpildyti deklaraciją. Tik nepavykus susitarti ar rasti kaltininko yra keliama administracinės teisės pažeidimo byla, pagal kurią ieškoma kaltininko“, – aiškina K. Karpova.
Jei situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, reiktų bent jau pasirūpinti visais galimais įrodymais.
„Esant nesutarimui draudikai dažnai gauna visiškai skirtingas istorijas. Tada prireikia papildomų įrodymų. Todėl norint užtikrinti sklandų žalos administravimo procesą, patariame padaryti kuo daugiau įvairiapusių įvykio vietos nuotraukų, labai svarbu užfiksuoti ne tik susidūrimą, bet ir bendrą eismo aplinką, kelio ženklus ar net kelio dangą. Vaizdo registratorius taip pat yra vienas iš esminių įrodymų bylinėjimosi procese“, – pataria K. Karpova.
Pasak specialistės, jei abejojate, jaučiatės netvirtai ar patiriate spaudimą – surinkite kuo daugiau papildomos medžiagos ir nusiųskite ją draudikams, leisdami jiems priimti sprendimą kartu su jumis.