Vienintelė šalis pasaulyje, kuri turi geriausius atakos sraigtasparnius su milžiniška smogiamąja jėga: kaip nutiko, kad geriausi Rusijos ir JAV smogiamieji sraigtasparniai toje pačioje kariuomenėje (Video) (9)
Daugybė žmonių domisi, lygina, diskutuoja bei ginčijasi kas geriausias. Daug ką galima išsiaiškinti išbandžius tokiomis pačiomis sąlygomis. Nebent tai yra geriausia konkuruojančių valstybių karinė technika. Galimybė vienu metu jas palyginti itin reta Kas iš tiesų žino atsakymą į klausimą, kas geresnis, „AH-64 Apache“ ar „Ka-52 Aligator“?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiek „Apache“ tiek „Aligator“ neabejotinai yra du garsiausi atakos sraigtasparniai, sukurti dviejų konkuruojančių valstybių, su tikslu būti geresnei už kitą. Atitinkamai abu sraigtasparniai itin modernūs, parduodami toli gražu ne kiekvienam panorusiam. Tik labai geriems savo sąjungininkams. Taip pat turintiems stiprią kariuomenę, nes tik tokios norės ne universalaus, o būtent atakos sraigtasparnio, pasižyminčio itin didele smogiamąja jėga.
Ar sugalvojote šalį, kuri atitiktų visus keliamus kriterijus, įtiktų abiem konkuruojančioms valstybėms? Jei ne, susipažinkite su Egiptu. Tik jo pajėgos turi unikalią galimybę nesirinkti, o turėti abu. Juolab daugelio ekspertų manymų, amerikietiškas ir rusiškas atakos sraigtasparniai varžosi dėl geriausiojo vardo, smarkiai lenkdami egzistuojančius konkurentus.
Atakuojantis karingasis indėnas
„AH-64“ istorija prasidėjo XX amžiaus 8-e dešimtmetyje. Tuo laiku dominuojanti JAV karinių kontraktų firma „Hudges Helicopters“ laimėjo konkursą sukurti naują atakos sraigtasparnį. Sraigtasparnis turėjo būti geresnis už puikiai Vietnamo kare pasirodžiusius „AH-1 Cobra“.
Palyginti naujos „Kobros“ buvo praėjusios karo krikštą. Atrodė keista, kodėl tai pačiai rolei atlikti buvo užsakomi visiškai nauji orlaiviai. Tačiau logika tokiam žingsniui buvo. Norint paremti karius veikiančius ant žemės, reikėjo ne tik ugnies galios, bet ir turinčio šarvus. „AH-1“ buvo pernelyg lengvai pažeidžiami intensyvaus mūšio sąlygomis.
Pirmą kartą į orą 1975 metais pakilęs „Apačis“ gavo storus šarvus, du galingus turbovelenininius variklius, kurie suko iš keturių menčių sudarytą sraigtą. Dvigubai daugiau menčių turintis sraigtas leido ilgiau išlaikyti smarkiai apšaudomą sraigtasparnį ore. Dvimentis „AH-1“, patyręs vienos vos mentės didesnę žalą, nebegalėjo sukurti reikiamos keliamosios galios siekiant išsilaikyti ore. Naujajam sraigtasparniui toks nutikimas nebebuvo kritinis pažeidimas.
Prireikė bemaž dešimtmečio iki serijinės gamybos pradžios. Vėliau keitėsi ir jo gamintojai. Dabartinė už juos atsakinga kompaniją – „Boeing“. Ji yra trečioji dirbanti ties garsiuoju projektu. Per bemaž keturių dešimtmečių istorija pagaminta daugiau nei 2000 šių karinių orlaivių.
Kovingasis krokodilas
„Ka-52 Aligator“ yra dvivietė „Ka-50 Black shark (juodojo ryklio)“ versija. Abu atakos sraigtasparnius ėmėsi kurti Tarybų Sąjunga savo ekonomikos stagnacijos laikotarpiu. Ji jau turėjo sunkiai pramušamus „Mi-24“, net gi vadinamus skraidančiaisiais tankais. Vis tik Afganistano karas parodė, kad pajėgoms labai trūko netikėtai galinčio smogti ginklo.
1982 metais pakilo pirmasis „ryklys“. Serijinei jo gamybai buvo pasirengta kone prieš pat Sąjungos žlugimą. Jai žlugus, projektas buvo nustumtas kone ties žlugimo riba. Gamintojas „Kamov“ tik tada pasiūlė idėją projektą perdaryti į dvivietį. Perskirsčius tenkančias užduotis dviem žmonėms, pakilo kovinis sraigtasparnio pajėgumas. Tai įtikino Rusiją pradėti pirkti „Kamovo“ atakos sraigtasparnius.
Kovinėms užduotims „Aligatorius“ buvo parengtas tik 2008 metais, tai labai nauja sistema. Nenuostabu, kad kol kas pagamintų gaminių skaičius tik artėja prie 200 vienetų.
Kaip ir visi „Kamov“ gaminiai, „aligatorius“ turi du į priešingas puses besisukančius sraigtus. Itin sudėtinga varomoji sistema, bet turinti savo pliusų. Ji leidžia sraigtasparniui ore išlikti stabiliam nenaudojant uodegoje sumontuoto įprasto sraigto. Pastarasis neleidžia kabinai būti įsukamai, tačiau jo sukimas susietas pagrindiniu varikliu, o tai neretai praryja net iki 30% variklio generuojamos galios.
Kaip konkuruojantys sraigtasparniai atsirado Egipte
Afrikos šiaurės rytuose esantis Egiptas tarytumei sausumos jungtis tarp Afrikos su Euroazijos žemyno. Valstybės teritorijoje esantis strateginis Sueco kanalas ją padaro svaria pasaulinės laivybos vieta. Politine prasme Egiptas išlieka keista jungtimi tarp atrodytų nesuderinamų dalykų.
Septintame šio amžiaus dešimtmetyje Egiptas buvo geras Tarybų Sąjungos partneris regione, bet jo ir kitų arabų valstybių tragiškas pasirodymas „Šešių dienų kare“ su Izraeliu bei vėliau sekusi šalies vadovo Gamalio Abdelio Nasero mirtis viską pakeitė. Šalis tapo draugiška Amerikai. Ėmė sutarti su Izraeliu (už tai atgavo kare prarastą Sinajaus pusiasalį).
1995 metais Egiptas įsigijo savo pirmuosius „Apačius“. Pasitikėjimas buvo toks didelis, kad išskyrus radijo ryšio įrangą, jie buvo identiški tam ką naudojo JAV pajėgos. 2000 metais jie buvo atnaujinti iki pačios naujausios „AH-64D“ versijos, tik be ilgo nuotolio, milimetrines bangas, naudojančio radaro montuojamo virš besisukančių menčių.
2011 metais kilęs „Arabų pavasario“ judėjimas atsirito iki Egipto. Buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Hosnis Mubarakas. Po jo demokratiškai išrinktas prezidentas buvo glaudžiai susijęs su kontraversiškai pasaulyje vertinama „musulmonų brolija“. 2013 metais kilo dar vienas karinis perversmas. Po jo, šalies vadovu, tapo Abdelis el Sisi, buvęs šalies ginkluotojų pajėgų vadas.
Taip nuo 2014 metų Egipto politika pasikeitė. Jie vis dar sutaria su JAV, tačiau nepamirštama, kad šalis nesulaukė sąjungininkų paramos per minios įvykdytą perversmą. Šalies arsenalą ėmė pildyti europietiška bei rusiška technika.
Sankcijos Rusijai. Pelnas Rusijai?
„Aligatorių“ atsiradimas prie Nilo nutiko dėl kitos revoliucijos. 2014 metais Ukrainoje žmonės nuvertė buvusią valdžią. Rusija stojo į kitą barikadų pusę, kartu prisijungdama Krymo pusiasalį bei paremdama ginkluotą sukilimą rytuose. Už tai sulaukė tarptautinių sankcijų.
Skaudžiausiai buvo smogta... Prancūzijai. Jos uoste stovėjo du naujutėliai „Mistral“ klasės desanto laivai. Verti milijardo eurų. Statyti su Rusijos pagalba, skirti Rusijai.
Dėl sankcijų, jų nebebuvo galima parduoti. Prancūzijai liko laivai bei teko grąžinti visus rusų sumokėtus pinigus. Šaliai dar dviejų desantinių laivų nereikėjo. Kitos didelės šalys jau turėjo arba gebėjo pačios pasistatyti tokio tipo laivus. Maža to, jie turėjo „defektų“.
Rusija į laivus ketino diegti savo ginkluotę, radarus bei kitą reikalingą elektroniką. Pritaikyti kitokiai įrangai buvo galima, bet būtų reikėję atlikti kapitalinius pakeitimus. Išimti visą vidinę instaliaciją jau pabaigtame laive.
Be to, į kaštus turėjo būti įtrauktos papildomos kompensacijos Rusijai už jūrinių „Ka-52K“ versijos kūrimą patirtas išlaidas. Arba reikėjo iš jų nusipirkti jau pagamintą įrangą. Pinigų surado tik Egiptas (su Saudo Arabijos pinigine paskola).
Už abu laivus Prancūzija iš Rusijos tikėjosi gauti 1,2 milijardo eurų. Iki sankcijų Rusija buvo sumokėjusi apie 840 mln. eurų prancūzams taip pat pati patyrusi neaiškų kiekį išlaidų (sistemų kūrimas, jūrinių sraigtasparnių programa, įgulos parengimas tarnavimui „Mistral“ klasės laive ir t.t.).
Po nepavykusio pardavimo Rusijai sumokėjo 1,16 milijardo eurų už kontrakto nevykdymą. Tuo tarpu Egiptas už abu laivus Prancūzijai tesumokėjo 950 milijonų eurų. Taip Rusija, gavusi kompensaciją iš prancūzų, dar galėjo parduoti savą įrangą egiptiečiams.
Ar jie gali veikti drauge?
Neskaitant ypatingos aplinkybės, kad juos įsigyti tai pačiai šaliai labai sunku, atsakymas būtų taip. Egiptas per nesenai vykusius mokymus savajame „Mistral“ klasės laive pademonstravo naudojantis drauge. Ir nors jų pirminė paskirtis skamba taip pat – atakuojantis sraigtasparnis, jie skirtingi.
„Ka-52“ yra universalus manevringas sraigtasparnis. Galintis gabenti tiek valdomas prieštankines raketas, nevaldomas 80 mm raketas tiek priešlėktuvines ar net priešlaivines raketas. Tuo tarpu „AH-64“ kliaunasi savo šarvais, galimybėmis gabenti didesnį kiekį prieštankinių, oras-oras ar 70 mm nevaldomų raketų kiekiais.
Rusiškojo paskirtis yra smogti netikėtai, pasišalinti kaip galima greičiau. Amerikietiškasis sraigtasparnis yra skirtas padėti kovojančioms pajėgoms arba atlikti patruliavimo misijas. Gali drąsiai sakyti, kad jie vienas kitą papildo savomis galimybėmis.