Pirmieji naktiniai oro pašto skrydžiai prasidėjo 1924 m. liepos 1 d. Panaikinus pašto perkrovimą į geležinkelio vagonus naktį, oro pašto pristatymo laikas nuo rytinės pakrantės iki vakarinės sutrumpėjo dviem darbo dienomis. 1927 m. apšviesti oro takai buvo baigti tarp Niujorko ir Solt Leik Sičio, Los Andželo ir Las Vegaso, Los Andželo ir San Francisko, Niujorko ir Atlantos, Čikagos ir Dalaso, iš viso 6632 km. 1933 m. Tarpžemyninė oro kelių sistema sudarė 1500 švyturių ir 29 000 km oro kelių.

Transkontinentinė oro kelio sistema, kaip ji buvo vadinama, buvo technologinis stebuklas. Tai veikė taip gerai, kad kitos šalys tokią sistemą pritaikė ir pas save. Buvo net kalbėta apie lengvųjų laivų ar inkaruotų plūdurų naudojimą kuriant maršrutus per Atlanto ir Ramųjį vandenynus.

Nepaisant kokia veiksminga buvo sistema, netrukus ją užtemdė kiti aviacijos technologijos laimėjimai. Naujesni lėktuvai buvo patikimesni ir skrido aukščiau, greičiau ir toliau, todėl nereikėjo tiek avarinių kilimo ir tūpimo takų. Radijo navigacijos sistemos leido pilotams sekti radijo signalą šimtus kilometrų net ir esant blogam matomumui.

Dėl to šviesos švyturiai paseno, o 1940-aisiais sistema buvo išmontuota. Bokštai nukeliavo į metalo laužą, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo naudojamas tankams ir laivams statyti. Pakrantės rajonuose daugelis milžiniškų betoninių rodyklių buvo sunaikintos, kad priešai negalėtų jų naudoti kaip navigacijos priemonių.

Tačiau daugelis vis dar išliko iki šių dienų kaip priminimas apie aviacijos aušrą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Today I Found Out

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)