Penktosios kartos naikintuvų laukas vis gausėja. Kuris iš jų laimėtų tarpusavio dvikovą?

2020 m. gruodį Rusija oficialiai įtraukė penktos kartos naikintuvą „Sukhoi Su-57“ į rikiuotę – tai tik dar vienas priminimas, kad penktosios kartos naikintuvų laukas gausėja.

Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Japonija ir Korėja kuria (ar jau sukūrė) savo penktos kartos naikintuvų dizainą, tačiau kol kas veikia tik trys lėktuvai: „F-22 Raptor“, „F-35 Joint Strike Fighter“ ir kinų „J-20“. Prie jų dabar prisideda ir „Su-57“.

Padidėjusi įtampa tarp JAV ir NATO bei Rusijos kelia klausimą: jei kada nors „Su-57“ susikautų su „F-22 Raptor“, kuris laimėtų oro dvikovą?

„Lockheed Martin F-22 Raptor“

„F-22 Raptor“ gyvenimą pradėjo kaip specialus oro pranašumo naikintuvas, panašiai kaip „F-15C Eagle“, kurį iš pradžių buvo numatyta pakeisti naujuoju „Raptor“.

Orlaivį suprojektavo ir sukonstravo „Lockheed Martin“, turėjusi ankstyvos patirties statydamas pirmąjį veikiantį slaptą (stealth) karo lėktuvą – naikintuvą „F-117A Nighthawk“.

1990 m. naikintuvo prototipas „YF-22“ dalyvavo konkurencinėje kovoje su „Northrop YF-23 Black Widow II“ ir laimėjo varžybas, daugiausia dėl to savo slaptumo ir manevringumo savybių.

Slaptumas buvo pagrindinė „F-22“ ypatybė, o slaptą lėktuvo profilį iš dalies padiktavo superkompiuterio „Cray“ modeliavimas.

„F-22“ dizainas maksimaliai padidino jutiklio vengimą su deimanto formos sparnais ir aštriais, briaunotais paviršiais.  Ginklų skyriaus durys ir variklio išmetimo angos yra dantytos, kad kuo labiau sumažintų orlaivio šiluminį pėdsaką, o didelės, vertikalios, pasvirusios uodegos tam tikrais kampais sumažina infraraudonųjų spindulių žymę.

Orlaivio metaliniai paviršiai taip pat padengti radarų spindulius sugeriančiomis medžiagomis ir dažais.

„Cray“ superkompiuterio naudojimas padėjo „F-22“ padaryti labai manevringą, ypač esant dideliems atakos kampams. Pagrindinė „F-22“ savybė yra traukos vektorių naudojimas, leidžiantis orlaiviui sujungti variklio galią su manevringumu aukštais atakos kampais, kas suteikia pranašumą kovose.

Didelis piloto kabinos gaubtas iš vientiso polikarbonato gabalo suteikia pilotui puikų matomumą. Manevringumo ir matomumo derinys reiškia, kad pilotas gali greitai ir ryžtingai aptikti regėjimo diapazone esančias grėsmes ir į jas reaguoti.

„F-22“ yra varomas poros „F119“ turboreaktyvių (afterburning turbofan) variklių, kurie iš viso sukuria 311 kN traukos jėgą - keturiasdešimt procentų daugiau nei „F-15 Eagle“.

Varikliai leidžia „Raptor“ be papildomų degiklių pasiekti 1,4 macho greitį, padidindami orlaivio nuotolį – tai svarbu lėktuvui, kuris negali mūšyje gabenti išorinių degalų bakų.

Pagrindinis orlaivio jutiklis, AN/APG-77 radaras, yra skirtas aptikti priešo grėsmėms ir leidžiantis iššauti pirmam, prieš lėktuvą aptinkant priešams.

„Raptor“ turi tris ginklų skyrius, iš kurių dviejuose telpa viena „AIM-9M/X Sidewinder“ infraraudonųjų spindulių valdoma raketa ir antra pilvo ertmė, kurioje telpa šešios „AIM-120 AMRAAM“ („Slammer“) radaro valdomos raketos, kurių nuotolis yra iki 100 km.

Centriniame bombų skyriuje taip pat galima gabenti JDAM šaudmenis, valdomus iš palydovo arba iki keturių 2300 l  kuro bakų.

„F-22“ dešiniajame sparne yra 20 milimetrų „Gatling“ ginklas „M61A2“ su pakankamai amunicijos nepilnoms penkioms sekundėms nenutrūkstamos ugnies.

„Sukhoi Su-57“

Daug mažiau žinoma apie „Sukhoi Su-57“. Nepaisant septynerių metų bandomųjų skrydžių, daugybė detalių apie orlaivį lieka nežinoma. Žinoma, kad „Sukhoi“ ilgai ir sunkiai stengėsi sukurti orlaivį, ypač pagrindinius komponentus, tokius kaip variklis.

Nors abu yra penktos kartos naikintuvai, „Su-57“ dizaino filosofija ženkliai skiriasi nuo „F-22 Raptor“.

Pagrindinėse greičio, manevringumo ir slaptumo srityse „Raptor“ pabrėžė manevringumą ir slaptumą. Kita vertus, „Su-57“ pabrėžia manevringumą ir greitį, todėl jis yra panašus į „YF-23 Black Widow II“.

Ekspertai mano, kad „Su-57“ yra „Su-27“ formos evoliucija, modernizuota taip, kad būtų mažai pastebimas radarų, bet taip pat suteiktas dar didesnis manevringumas.

„Su-57“ į priekį varo du jo varikliai. Kiekvienas „Saturn izdeliye 30“ variklis skirtas generuoti tarp 106–158 kN trauką. Tai leidžia naikintuvui įsibėgėti iki 1,5 macho.

Deja, „izdeliye 30“ patiria sunkumų, todėl pirmieji dvylika naujų naikintuvų bus varomi pora „Saturn AL-41F1“ turboreaktyvinių variklių, kurie sukurs bendrą 290 kN traukos jėgą – tuos pačius variklius, kurie sumonuoti ir „Su-35“.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (10)