Meksikos Purvinasis karas – kaip kariškiai prieš pat 1968-ųjų olimpiadą Meksike išžudė šimtus protestuojančių studentų (Foto, Video) ()
Likus vos 10 dienų iki 1968-ųjų olimpinių žaidinių atidarymo Meksike, Meksikos kariškiai žiauriai susidorojo su protestuojančiais studentais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1968 m. Meksika pasauliui demonstravo, kad ji yra moderniausia Lotynų Amerikos tauta.
Prezidentas Gustavo Diaz Ordaz valdė šalį, kurios ekonomika klestėjo, o vidurinioji klasė galėjo leisti savo vaikus į koledžą pirmą kartą Meksikos istorijoje.
Meksikas net ruošėsi surengti 1968 m. vasaros olimpines žaidynes, kurios prasidėjo spalio 12 d.
Deja, 1968 m. liepos 30 d. grupė vidurinės mokyklos mokinių po futbolo rungtynių pradėjo kovoti gatvėje. Ginčas tapo nevaldomas, tad Meksikoje buvo iškviesta riaušių policija, tačiau studentų išvaikyti nepavyko.
Jie priešinosi policijai keletą valandų, todėl buvo iškviesta kariuomenė, kad išvežtų juos iš nacionalinės parengiamosios mokyklos San Ildefonso mieste, Meksikoje, kur jie buvo įsilaužę. Per išvežimo procesą kariuomenė nužudė kelis pastate buvusius studentus, kai bandė atidaryti pagrindines duris.
Studentai, pasipiktinę prezidento Diazo Ordazo veiksmais, susibūrė visoje šalyje ir taikios ir progresyvios Meksikos įvaizdis subyrėjo beveik per naktį. Studentai išėjo į gatves, norėdami protestuoti ne tik prieš policijos brutalumą, bet ir dėl demokratiškos valdžios nebuvimo.
Jie teigė, kad prezidentas Diazas Ordazas, kaip ir kiti Meksikos prezidentai, valdė labiau kaip diktatorius, o ne išrinktas pareigūnas. Jie piktinosi faktu, kad jo vyriausybė kontroliuoja žiniasklaidą ir draudžia protestus Meksiko miesto ribose; be daugelio kitų akivaizdžių piktnaudžiavimo valdžia požymių, nepriklausomų profesinių sąjungų steigimas taip pat buvo griežtai uždraustas.
Studentų protestai dabar tapo įprasti, kaip ir dažnai žiauri policijos reakcija. Protestas, vykęs rugpjūčio 27 d., Zocalo, pagrindinėje Meksikos miesto aikštėje, pritraukė apie pusę milijono žmonių.
Šis protestas buvo pažymėtas tuo, kad studentai kovojo prieš karius, ginkluotus durtuvais, pritaisytais prie šautuvų. Tai paskatino prezidentą Diazą Ordazą daugiau netoleruoti tokių protestų. Meksika pradėjo panašėti į policinę valstybę.
Įtampa lūžio tašką pasiekė spalio 2 d. Likus vos dešimčiai dienų iki vasaros olimpinių žaidynių Meksikoje pradžios. Diazo Ordazo vyriausybė patyrė didžiulį spaudimą nutraukti protestus prieš pasaulio žiniasklaidai atvykstant į miestą.
Mokinių susidomėjimas pradėjo blėsti, o kai kurie diskutavo, ar jie turėtų grįžti į pamokas, ar ne. Taigi spalio 2 d. Tlatelolco aikštėje susirinko tik nuo 4 000 iki 5 000 studentų, palyginti su puse milijono per rugpjūčio 27 d. protestą prie Zocalo.
Tikroji protesto priežastis prieštaringa. Jungtinių Valstijų CŽV pareiškė, kad studentai bandė atšaukti olimpiadą; spaudos atstovai teigė, kad studentai reikalavo paleisti per kitus protestus įkalintus studentus; ir kiti šaltiniai teigė, kad studentai tiesiog susirinko sužinoti, kas vyks toliau judėjimo metu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Protesto pabaigoje atvyko policija ir kareiviai, kurie apsupo Tlatelolco aikštę. Jiems artėjant prie studentų minios, iš vieno iš aikštę besiribojančių pastatų pasigirdo šūviai, kurie sužeidė bataliono brigados generolą Jose Hernandez Toledo. Tada kareiviai atidengė ugnį į minią. Į pozicijas pajudėjo kariuomenės tankai.
Oficialiose Meksikos vyriausybės ataskaitose iš pradžių buvo nurodyti keturi žuvusieji, tačiau vietos ligoninės pranešė, kad tikrasis skaičius yra 26. Vėlesni šaltiniai teigė, kad 100 buvo sužeisti, o daugiau nei 1000 protestuotojų sulaikė Meksikos armija. Apskaičiuota, kad nuo to laiko žuvusiųjų skaičius buvo daug didesnis – tarp 40–300.
Meksikos vyriausybė teigė, kad šūviai iš aplink Tlatelolco aikštę esančių pastatų buvo paleisti komunistų agentų, kurie įsiskverbė į protestuotojus studentus. Prezidentas Diazas Ordazas toliau kaltino Sovietų Sąjungą ir Kubos vyriausybę dėl smurtinių protestų, tokių kaip spalio 2 d.
Tačiau Jungtinių Valstijų vyriausybė ir žurnalistai suabejojo šia istorija. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Nacionalinė saugumo administracija (NSA) paskelbė dokumentus, kuriuose teigiama, kad Jungtinėms Valstijoms nepavyko rasti komunistų ar pašalinių asmenų dalyvavimo studentų protestuose įrodymų.
Be to, tiriamieji žurnalistai taip pat atskleidė įrodymų (įskaitant vyriausybės dokumentus ir patvirtinamuosius vaizdo įrašus), kad šūviai iš aplink Tlatelolco aikštę esančių pastatų greičiausiai buvo paliesti prezidento gvardijos snaiperių.
Dokumentuose taip pat nurodyta, kad snaiperiams buvo nurodyta apšaudyti kariuomenę, kad kariuomenė savo ruožtu būtų išprovokuota imtis drastiškų veiksmų prieš minią.
Meksikos Purvinasis karas
Tlatelolco žudynės yra laikomos Meksikos Purvinojo karo dalimi, kai JAV remiama Institucinės revoliucijos partijos (PRI) vyriausybė žiauriai represavo politinę ir socialinę opoziciją.
Meksikos Purvinasis karas (isp. Guerra sucia) – šeštojo-devintojo dešimtmečio vidinis konfliktas tarp Meksikos PRI valdomos vyriausybės, kuriai pirmininkavo Gustavo Díaz Ordaz, Luis Echeverría ir José López Portillo ir kuriuos palaikė JAV vyriausybė ir kairiosios studentų bei partizanų grupių. Karo metu vyriausybinės pajėgos grobė žmones, vykdė sistemingus kankinimus ir „tikėtinas neteismines egzekucijas“.
