Nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, pačioje Rusijoje klostosi nepalanki situacija. Yra nemaža dalis šalies gyventojų, kurie tik ir svajoja vaikus į mokslus išleisti Vakaruose arba keliauti, ir jie nesižavi galima geopolitine šalies izoliacija, teigė politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus.

„Reagavimas (Rusijoje) yra tradicinis. Tai yra du tūkstančiai (protestuojančių žmonių). Bet iš tikrųjų eina dar vienas sluoksnis, kuris gąsdina Rusijos gyventojus, su milžiniška geopolitine izoliacija. Tas yra reikšmingas dalykas. Labai didelė dalis Rusijos gyventojų yra provakarietiška, jie tik ir svajoja savo vaikus išmokslinti Vakarų valstybėse (…), jeigu gali, patys keliauja (…).

Mes žinome, kas vyksta, ir „silovikų“ įspėjimus. Bet pamažu vyniojasi visiškai nepalanki situacija, kuri yra įvairiuose sluoksniuose. Neatmetu, kad ji yra ir pačiame Kremliuje. Niekas nenori įstumti valstybę (…) į visišką izoliaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo M. Laurinkus.

2008-2009 metais ambasadoriumi Sakartvele dirbęs laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Vakarų dėmesys tokio tipo įvykiams dažnai ilgai netrunka.

„Mano akyse išblėso Vakarų reakcija dėl Gruzijos. Tai yra per metus laiko nuo didžiulio pakilimo, (…) ir aš žiūrėjau, kaip ji pamažu slopsta. (…) Matome, kad jau apie Krymą niekas nekalba“, – pastebėjo M. Laurinkus.

Tačiau jis mato požymius, kurie leidžia spėti, kad Vakarų reakcija į tai, kas vyksta dabar, nebus tapati.

„Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas, geopolitiškai situacija keisis iš esmės. Ukraina yra didelis ir labai reikšmingas kraštas. Čia yra Europa. Keisis tikrai ne Rusijos naudai. Nepriklausomai, kad V. Putinas sakys, kad jis laimėjo, esmė, kad situacija keisis. Tai yra ne tik Kremliaus nenaudai, bet tai yra Rusijos gyventojų nenaudai“, – sakė M. Laurinkus.

Situacija Ukrainoje – kintanti

Tuo metu situacija Ukrainoje yra nuolat kintanti. Gynybos ekspertas, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys pasakojo, kad kovos dėl karinio oro uosto prie Kijevo vis dar tęsiasi.

„Vis dar bandoma tą pakilimo taką perimti iš ukrainiečių, ukrainiečiai perima iš rusų. Tokia yra karo eiga. Tai yra labai svarbus taškas“, – komentavo A. Navys.

Ekspertui visiškai nesuprantamas sraigtasparnių naudojimas perimti pakilimo taką. „Tai yra labai karine prasme keistas sprendimas. Kalbant apie apskritai bandymą paimti tą svarbų tašką, tai matyt kalbėtume apie oro gynybos sunaikinimą, specialiųjų pajėgų infiltravimą (…), neparpastai svarbu turėti palaikymą iš šono. Tai yra artilerija, šarvuota technika, patys pėstininkai. Visas tas kompleksas ir leidžia kontroliuoti“, – kalbėjo A. Navys.

Atsargos karininkas stebisi, kad Rusijos kariai kartoja tas pačias klaidas, kurias kartojo Grozne, Goryje.

„Manau, kad ukrainiečiai sąmoningai užleido pozicijas rusams judant iš Baltarusijos, dėl to, kad tai yra labai grėsminga. Tai, ką daro Rusija ir jos kariai, yra nusikaltimas ir žmoniškumui, ir terorizmas. Artileriją naudoti, siekiant užimti Černobylį, žinant, kad ten yra palaidotas radioaktyvus kuras, kad yra atliekos , kad yra sarkofagas, – aš neturiu kito pasakymo. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti, nes gresia katastrofa“, – komentavo A. Navys.

Pasak jo, tokiu būdu naudojama terorizmo taktika.

„Jie skaičiavo, kad išgąsdins ir pasitrauks, kad sarkofagų nepramuš, bet suprantate, karas yra toks dalykas, negali labai tiksliai paskaičiuoti“, – kalbėjo A. Navys.

Kijevo link judanti tankų kolona

Nėra vienos nuomonės, kokiu tikslu tiksliai Kijevo link juda dviejų-trijų šimtų tankų kolona.

„Jau, matyt rusai bandys veržtis viena kryptimi į Kijevą. Atleiskite , bet man tai irgi primena Grozną. Nežinau, ką galvoja vadovybė.

Noriu pabrėžti dar ir kitą dalyką, kuris yra beprecedentis. Rusija akivaizdžiai peržengė visas ribas, matyt nusprendė, kad kelio atgal nėra, ir šiuo metu, kiek yra žinoma, sąmoningai bombarduoja civilius rajonus. Tai yra Charkivas, tas pats Kijevas“, – sakė A. Navys.

Politikos apžvalgininkas M. Laurinkus sakė, kad situacija jam panaši į Gruziją 2008 metais.

„Aš tada atvykau rugsėjo mėnesį. Praktiškai jau tie tankai, kurie buvo prie Tbilisio, jau buvo pasitraukę. Pačio Tbilisio neėmė, ir paskui jau buvo visi kiti politiniai procesai.

Manau, kad jie turi planą. (…) Nujaučiu, kad jie, ko gero, apstatys tankus aplink. Ten jie gali stovėti net mėnesį.Tuo metu, kai tankai stovėjo prie Tbilisio, gruzinai net važinėjo plentu šalia tankų. Tiesiog jie stovėjo. Bet jie jau sprendė politinius klausimus. Kaip čia šitie dalykai spręsis, aš nebežinau“, – sakė M. Laurinkus.

Jis svarstė, kad V. Putinas iš šitos situacijos negali sau leisti išeiti pralaimėjęs.

„Pralaimėjimas jam reikštų, kad viskas eitų į jo valdymo pabaigą. Būtų gana rimtas iššūkis. Esu pastebėjęs, kad ten vienybės šituo klausimu nėra“, – teigė M. Laurinkus.

Siūlo spausti Rusiją

Kalbėdamas apie atsaką, gynybos ekspertas siūlė pasvarstyti apie tai, kad veiksmų turi imtis ne tik Ukraina.

„Kai mes matome tokį vaizdą, kalbėti apie racionalią prognozę, negalime. Turime kalbėti ne apie tai, kas toliau (…), bet apie tai, kad čia nebesustos nei V. Putinas, nei jo generolai. Ukraina, Kijevas, eis toliau ten, kur mes jiems leisime. Ar mes laukiame to? Ar reikia dabar imtis veiksmų? Veiksmai gali būti tiesioginiai“, – sakė A. Navys.

Jis siūlo kariškai paspausti Rusiją.

„Sutelkime, pavyzdžiui, 200 tūkst. karių prie Lenkijos ir Ukrainos pasienio, techniką, tankus. Kodėl Lenkija ir Lietuva negali inicijuoti koalicijos, kuri paskui galėtų užtikrinti humanitarinį koridorių? (…)

Kitas dalykas – pilna ekonominė, politinė blokada. Nekalbu apie tuos žmones, kurie turi politinio pabėgėlio statusą, bet visi kiti Rusijos piliečiai turi būti nepageidaujami ES ir NATO, uždarome oro erdvę, kodėl mes toliau perkame dujas, naftą?“, – klausė A. Navys.

Žinių radijas, www.DELFI.lt

Komentarai ()