[Karšta tema ] Kodėl Ukraina iki šiol nėra NATO narė? Štai kokių sąlygų reikia norint prisijungti prie 30 šalių aljanso (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo to laiko Ukraina ir jos vadovai narystę NATO ir toliau laiko prioritetu, o visuomenės parama Ukrainos įtraukimui bėgant metams nuolat augo.
Tačiau kai kuriose rytų Ukrainos dalyse besitęsiantys neramumai net iki 2022 metų kėlė nerimą kai kurioms NATO narėms – pavyzdžiui, Prancūzijai ir Vokietijai, dviem šalims, kurios anksčiau priešinosi Ukrainos įtraukimui – ir, nepaisant 2008 m. pažado, Ukraina nepasiekė oficialios narystės.
„Ukraina nesusitvarkė su politine korupcija, ir kad ji vis dar kūrė savo demokratiją. Taigi buvo keletas formalių priežasčių, kodėl Aljansas galėjo pasakyti, kad Ukraina dar nepasirengusi prisijungti prie Aljanso“, – sakė Middlebury koledžo transatlantinių santykių ekspertas ir buvęs tarptautinio saugumo pareigūnas Stanley Sloanas.
Politika taip pat suvaidino savo vaidmenį.
V. Putinas ilgus metus siekė patikinimo, kad Ukraina niekada neprisijungs prie organizacijos, pabrėždamas savo susirūpinimą, kad Aljanso plėtra į rytus kelia tiesioginę grėsmę Rusijai. Todėl kai kurios NATO narės kategoriškai priešinosi Ukrainos įtraukimui dėl realių ar numanomų pasekmių.
O nauja šalis gali būti įtraukta tik tuo atveju, jei sutars visas Aljansas, kuriame sprendimai priimami konsensusu.
Ar Suomija ir Švedija galėtų prisijungti prie NATO?
Abi šalys yra Partnerystės taikos labui programos narės, kuri leidžia partneriams „sukurti individualius santykius su NATO, pasirenkant savo bendradarbiavimo prioritetus“.
Tačiau nuo Antrojo pasaulinio karo Suomija ir Švedija išliko kariniu požiūriu neutralios, o tai savo noru neleidžia joms patekti į NATO. Dar ketvirtadienį Suomijos ir Švedijos lyderiai pakartojo savo ketinimą likti nuošalyje nuo aljanso, nepaisant Rusijos puolimo.
Tačiau pastarosiomis dienomis eskaluojama Rusijos agresija jau kaip niekada anksčiau pastūmėjo Suomiją prie narystės NATO. Antradienį šalies politinės partijos rinksis aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat galimybės įstoti į NATO.
Šias naujas NATO nuotaikas lydi Suomijos gyventojų paramos šuolis. 2017 metais atlikta apklausa parodė, kad tik 19% suomių palaikė prisijungimą prie aljanso. Tačiau antradienį viena Suomijos transliuotojų paskelbta nauja apklausa atskleidė, kad 53% suomių dabar palaiko prisijungimą prie aljanso, o jei prisijungtų ir Suomijos vakarinė kaimynė Švedija, šis procentas išaugtų iki 66%.
Tuo tarpu Švedija jau seniai buvo pagrindinis Europos neutralumo pavyzdys, dešimtmečius besiremianti prekyba tiek su Vakarais, tiek su Rusija. Tačiau pastaraisiais metais Rusijos agresija netoli namų privertė Švediją sustiprinti savo karinius pajėgumus ir dėl to visuomenės parama įtraukimui į NATO pamažu pradėjo didėti.
Po nepaprastojo NATO viršūnių susitikimo penktadienio rytą Aljansas pakvietė Švediją ir Suomiją dalyvauti intensyvesniame keitimesi informacija apie NATO strateginę komunikaciją Rusijos puolimo metu.
Nors lyderiai teigė, kad susitarimas nebūtinai reiškia, kad narystė NATO yra horizonte, šio žingsnio pakako, kad sukeltų Putino pyktį. Rusijos pareigūnai šį savaitgalį perspėjo dėl „rimtų karinių-politinių pasekmių“ iš Maskvos, jei prie aljanso prisijungs Suomija ar Švedija.
Tačiau abiejų šalių lyderiai šią savaitę atmetė Rusijos įspėjimą.
