Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi laidai „Iš esmės“ teigė, jog jei Rusija nuspręstų Lietuvą atjungti nuo BRELL žiedo, gali tekti gyventi „ekonominiu režimu“.

„Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų. Tikrai iškiltų tam tikro pobūdžio iššūkių. Bet tie iššūkiai būtų pirmiausia susiję su tuo, kad mums reikėtų staigiai įjungti savo papildomus generavimo pajėgumus, kuriuos Elektrėnuose turime.

Tai būtų tuo būdu padengti dalį mūsų poreikio. Tai sukurtų tam tikrų įtampų šioje sistemoje, bet jas būtų galima išspręsti. Svarbiausia, kad mes turėtume susitarimus su savo partneriais vakaruose, kurie mums galėtų patiekti papildomos elektros energijos, net ir per NordBalt sistemą“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, jog dabar yra sutarimas su Švedija, bet ten – ribojo pajėgumo kabelis. Tad kurį laiką gali tekti gyventi „ekonominiu režimu“.

„Tai būtų problema, bet nebūtų taip, kad prie spingsulės gyventume“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar kurį laiką per parą nebūtų elektros, G. Nausėda teigė, jog tai nebūtinai paliestų „žmogaus gyvenimo sąlygas“.

„Nebūtinai išverčiant jau į žmogaus gyvenimo sąlygas, kad nebūtų elektros, ar nebūtų karšto vandens. Tiesiog pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni. Bet tai yra prioritetų klausimas – ar gyventojams, ar verslui“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva, Latvija ir Estija vis dar prisijungusios prie vadinamojo BRELL žiedo, be Baltijos valstybių, jungiančio Baltarusiją bei Rusijos šiaurės vakarus. Ši energetinė infrastruktūra valdoma dispečerinėse Maskvoje.

Infliacija tik augs

Prezidentas G. Nausėda interviu teigė, jog karas Ukrainoje vis dėlto negali užgožti infliacijos Lietuvoje.

„Mes neleisime pamiršti šito. Mano užregistruoti projektai dėl anti-infliacinių priemonių ir infliacijos kompensavimo priemonių bus teikiami Seimui. Seimas tai pavasario sesijoje svarstys. Kaip bus nuspręsta, negaliu garantuoti. (…) Bet manau, kad šiandien būtų nedovanotina klaida nedaryti nieko siekiant mūsų žmonės padėti išgyventi šitą padidintą infliacijos laikotarpį“, - kalbėjo G. Nausėda.

Jis teigė, jog sakyti visuomenei, kad tai galbūt tik „trumpo laikotarpio šuolis ir greitai nusiramins“.

„Šios diskusijos šiandien yra be pagrindo. Nes mes matome, kad viskas tik gilėja. Nes karas savo pobūdžiu yra taip skatinantis infliaciją. (…) Ir tai, kad maisto produktų tiekėjos, tiek Rusija, tiek ir Ukraina yra, sankcijų poveikis, kad trąšų ekspertas yra apribotas, Baltarusijai nustatytos sankcijos, Rusija pati uždeda draudimą trąšų eksportui.

Visa tai turės įtakos ne kokiems pieštukams, ar kanceliarinėms prekėms, tai turės įtakos maisto produktams. Ir jie brangs toliau. Nenoriu gąsdinti, bet taip atsitiks. Čia nereikia būti dideliu orakulu, kad suprastum, jog infliacija šiais metais bus keletą kartų didesnė nei mes planavome“, - sakė G. Nausėda.

Jis teigė, jog planuojama buvo 2,5 karto infliacijos augimas, bet „tai mes, kaip žinome, yra bent keletą kartų sumažinta“.

„Nereikia laukti, kol pasijus visas infliacijos poveikis, reikia užbėgti už akių. Nors, tiesą sakant, jau neįmanoma, nes žmonės šildymo sąskaitas jau moka keletą mėnesių iš eilės“, - kalbėjo prezidentas.

Kreivys: elektros srautai iš Rusijos sumažinti iki minimumo

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad bendru visų Baltijos valstybių sprendimu į Lietuvą, Latviją ir Estiją iš Rusijos pateks tik minimalūs techniniai elektros srautai.

„Nuo šiandien, trijų Baltijos šalių susitarimu, komercinis srautas iš Rusijos yra sumažinamas iki minimalaus techninio lygio“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams paskelbė D. Kreivys.

„Sistemos veikimą užtikrinome vietine generacija, importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija“, – paaiškino ministras.

Pasak ministro, išlieka tikimybė, kad Rusija gali imtis veiksmų prieš Baltijos valstybių energetines sistemas, tačiau Lietuva nuo galimų provokacijų yra apsisaugojusi.

„Gruodį esame išbandę sinchroninę jungtį su Lenkija, o ketvirtadienį, viešėdamas Lenkijoje, suderinau su šalies ministrais sinchroninę pagalbą nenumatytomis aplinkybėmis, todėl esame visiškai pasiruošę“, – tikino D. Kreivys, kartu pažymėjęs, kad nuosekliai siekiama atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, taip užsitikrinant energetinę nepriklausomybę bei spartinti sinchronizaciją su Europos elektros tinklais.

Kartu D. Kreivys pabrėžė, esą Lietuvos energetinė sistema „nėra eksperimentinė laboratorija“ ir skubotų bei techniškai neparuoštų sprendimų, siekiant kuo greičiau atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos, nebus.

„Techniškai neparuoštų sprendimų nebus ir negali būti, nes mūsų prioritetas yra šviesūs ir šilti mūsų visų namai“, – teigė jis.

Komentarai (1)