Štai ką padarydama Kinija padėtų ir Vakarams: vienintelė šioje situacijoje pralaiminti šalis būtų Rusija ()
Rusijai paprašius Kinijos karinės technikos ir maisto davinių kareiviams, pasaulis ėmė baimintis, jog ši šalis išties pagalbos ranką agresorei. Tačiau Lietuvos ekspertai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ patikino, jog Kinijai ekonomiškai tai būtų visiškai nenaudinga, tačiau ji turi galimybę žengti vieną žingsnį, kuris stabilizuotų energetikos kainas visuose Vakaruose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija gali priimti Vakarams naudingą sprendimą
„Reikia nustoti bijoti Rusijos, Kinijos ir kitų“, – drąsiai pareiškė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus.
Pasak jo, Kinija – tai 19 proc. pasaulio gyventojų, kurie pagamina 30 proc. pasaulio pramonės gaminių, sunaudodami apie 5 proc. pasaulio dujų.
Iš visos Kinijos sunaudojamos energetikos 60 proc. sudaro anglis. Tad, kaip sakė A.Bartkus, „Kinija yra pastatyta ant labai atsilikusių technologijų“, kad ji galėtų vystytis ir augti, reikalingi žalesni energetiniai ištekliai. O tie žalesni ištekliai – dujos.
Anot jo, dabar Kinija galėtų atlikti vieną ne tik jai, bet ir visiems Vakarams naudingą sprendimą – pirkti energetinius išteklius iš Rusijos „mušant“ kainą.
„Tai kinai jau yra padarę ankstesnėmis sutartimis, Rusija praktiškai pusvelčiui teikia Kinijai savo energetinius turtus.
Kinijos tikslas yra paprastas – paversti Rusiją savo energine kolonija, kraštu, kuris teikia kinams reikalingas medžiagas už kaip įmanoma mažesnę kainą. Tada Kinijai dujos iš JAV ir Australijos taptų nebereikalingos, jos galėtų būti tiekiamos į Europą ir taip energetikos kainos stabilizuotųsi.
Šioje situacijoje vienintelė pralaimėjusi šalis būtų Rusija. To jai ir palinkėkime“, – kalbėjo pašnekovas.
Kinija to nesitikėjo
Azijos studijų centro vadovas dr. Linas Didvalis pabrėžė, jog Kinija tokios karo eigos nesitikėjo, Rusija žadėjo, kad viskas baigsis greitai.
„Vasario 24 d., kai buvo įvykdytas užpuolimas, Kinijos ambasada Ukrainoje ten gyvenančius Kinijos piliečius paragino iškelti Kinijos vėliavas, o būnant viešumoje rodyti, kad jie yra Kinijos piliečiai. Taip neva jie stos į reikiamą pusę.
Bet vasario 25 d. ta pati ambasada išleido priešingą žinutę – sakė slėpti Kinijos vėliavas ir visus skiriamuosius ženklus. Kinija pamatė, kad viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi“, – pasakojo L.Didvalis.
Jo teigimu, Kinijai dabar darosi labai sunku laviruoti. Iki tol jos ir Rusijos sąjunga buvo paremta neigiamu požiūriu į Vakarus ir JAV. Tačiau dabar Vakarai susivienijo ir visiems palaikantiems karą skelbia sankcijas, tad Kinijai verta susirūpinti.
„Kinijos pagrindinis interesas, kad visi susitaikytų, gražiai gyventų, kad ji ir toliau galėtų ramiai auginti savo ekonomiką. Bet Vakarai jau siunčia žinią, kad jei būsite kitoje pusėje, nukentėsite, ir pirmiausia – ekonomiškai.
Optimistinis variantas – Kinija palauks, paskaičiuos, pasižiūrės, kokia yra tarptautinė situacija ir racionalumas laimės. Galbūt Kinija atsiribos nuo Rusijos – tai būtų išmintingas sprendimas“, – svarstė L.Didvalis.
Vakarams reikia atsukti nugarą ir Kinijai?
Tačiau A.Bartkus griežtesnis. Pasak jo, pasaulis jau seniai yra susiskaldęs, o Kinija tikrai nėra gėrio pusėje.
„Leiskime Kinijai ir Rusijai užsidaryti savo blogyje ir gyventi taip, kaip patinka. Tegu degina viena kitos dujas ir keliauja mums nuo galvos, tegu daro, kaip joms patinka, o Europa perims JAV ir Australijos dujas“, – kalbėjo jis.
Jei Vakarai nusisuktų ir nuo Kinijos, A.Bartkaus nuomone, mažai ką prarastų. Anot jo, užtenka pažiūrėti vien į Lietuvą.
„Kinija mus pačius yra apribojusi, bet dėl to didelių nuostolių neturime. Kinija negamina nė vienos tokios prekės, kurios negalėtume pakeisti kita. Porą metų bus problematiška dėl brangesnių energetinių išteklių, juos imant iš kitų šalių, bet tada kainų lygis stabilizuosis ir neigiamų pasekmių nebeturėsime“, – sakė A.Bartkus.
Visgi jis pripažino, jog visiškai atsisakyti iškastinio kuro niekada nepavyks: „Reikia į tai žiūrėti realistiškai, naudojimą galima tik sumažinti.“