Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas žurnalistės Julijos Latyninos tinklalaidėje atskleidė, kaip bandyta išgelbėti paskutinės Mariupolio citadelės – plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjus.

„Rusijos kariuomenei priartėjus prie Mariupolio prezidentas V. Zelenskis gynėjams leido pasirinkti: toliau priešintis, arba pasiduoti į nelaisvę ir taip išsaugoti gyvybes“, – sakė O. Ždanovas.

Jis minėjo, kad Rusijos pajėgoms užėmus Mariupolį ir apsupus plieno gamyklos kompleksą Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas dalyvavo derybose dėl „Azovstal“ gynėjų „ištraukimo“: juos planuota nuvežti į Turkijos teritoriją, kur kovotojai turėjo būti iki karo pabaigos nedalyvaudami kare.

O. Ždanovas sakė, kad šįkart buvo prezidento V. Zelenskio įsakymas nutraukti pasipriešinimą.Kiek karių galėjo likti „Azovstal“ požemiuose, jis negalėjo atsakyti. Taip pat nėra iki galo aišku, kas iš požemius palikusių karių priklauso batalionui „Azov“, o kas – kitiems kariuomenės padaliniams.

Anot O. Ždanovo, okupuotame ir čečėnų kovotojų kontroliuojamame Mariupolyje šiuo metu vyksta tikra Ukrainos gynėjų medžioklė.

„Mariupolis padalintas į sektorius. Norint iš vieno sektoriaus patekti į kitą, reikia kirsti postus, kuriuose R. Kadyrovui pavaldūs čečėnų kariai žmones nuodugniai patikrina ir netgi išrengia – tikrina, ar ant peties nėra ginklo buožės paliktų mėlynių. Ši procedūra labai kruopščiai vykdoma, todėl judėti mieste – labai sudėtinga“, – sakė O. Ždanovas.

Naudoja sovietines raketas, kurios gamintos gabenti branduolinius užtaisus

Apibendrindamas dabartinę padėtį karą prieš Ukrainą pradėjusioje Rusijos kariuomenėje ekspertas konstatavo, jog agresorius susiduria su rimtomis problemomis: trūksta ginkluotės, o esanti sandėliuose – reikalauja papildomo aptarnavimo, pramonė nėra pajėgi operatyviai patenkinti milžiniškus kariuomenės poreikius.

Pasak O. Ždanovo, esama informacijos, kad Rusija prašo Kubos jai grąžinti dalį trumpojo nuotolio, iki 160 – 200 kilometrų veikimo raketas.

Tačiau Rusijos kariškiai raketas naudoja labai neefektyviai. Atsargos pulkininkas paaiškino, kodėl taip yra.

„Dabartinės raketos gaminamos taip, kad smūgis būtų kiek įmanoma tikslesnis, pataikymo paklaida neviršytų kelių metrų. Todėl šiuolaikinės rusiškos „Kalibr“ ir yra pakankamai tikslios. O kai iš sandėlių ėmė traukti senas, sovietinių laikų raketas, jas gaminant į tikslumą niekas nekreipė dėmesio. O taip buvo todėl, nes raketos tuomet buvo skirtos nešti branduolinį užtaisą. Todėl kelių šimtų metrų pataikymo paklaida, kai smogiama branduoliniu užtaisu iš esmės neturi jokios reikšmės.

Šio karo metu, kai naudojami mažo galingumo koviniai užtaisai ir gaunasi taip, kad jų raketos lekia kur pakliuvo“, – kalbėjo buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas.

Jis pastebėjo, kad Rusijos kariuomenė jau panaudojo apie 2 tūkst. raketų, o šiuo metu ypatingai taupomos „Kalibr“ ir „Iskander“ tipo raketos, jos naudojamos tik išskirtiniais atvejais, jas keičia artimojo nuotolio „X-22“.

„Atvėrus sovietinių laikų sandėlius, panašu, kad niekas tiksliai negali pasakyt, kiek juose guli 1960 – 1970 metais pagamintų raketų. Todėl spręsti, koks atsargų kiekis jau panaudotas, o koks liko – šiuo metu labai sunku“, – sakė karybos ekspertas.

Kariuomenės sandėliuose stovi daugybė neužsivedančių tankų

Ukrainos atsargos pulkininkas pastebi, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu susiduria su labai rimtais iššūkiais. Technikos rezerve tarsi yra, bet su ja vykti į frontą – ne taip paprasta.

„Problema ta, kad jie ėmė naudoti sandėliuose buvusią techniką. O Sovietų sąjunga, paskutinįkart ginkluotę saugojimui perdavė antroje aštunto dešimtmečio pusėje, daugiausia tai buvo tankai „T-80“, su turbininiais varikliais, naudojantys aviacinį kurą ir šarvuotieji transporteriai „BTR-80“ su „Kamaz“ varikliais.

Tačiau sandėliavimo sąlygų nebuvo laikomasi. Ar kas nors kas 5 metus šią techniką iš naujo užkonservavo, ar jai su ja profilaktiškai pravažiuodavo, ar pašaudydavo? Niekas. Be to, kas ką galėjo – tas tą ir vogė.

Todėl dabar yra susiklosčiusi tokia situacija, kad be remonto specializuotose įmonėse šios technikos negalima panaudoti. Sandėliuose stovi 1 tūkst. tankų, tačiau jie neužsiveda, susidurta su labai didele problema“, – kalbėjo buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos pulkininkas O. Ždanovas.

Kare naudojami ir carinės Rusijos laikų šautuvai

Ekspertas minėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos bando ieškoti išeičių – prie sienos su Ukraina telkiami kariuomenės remontininkų batalionai, jiems vežama mūšiuose nukentėjusi technika, ten ją bandoma sutaisyti.

Atsargos pulkininkas pastebėjo dar vieną detalę – gauta duomenų, kad proruriškų separatistų pajėgos, o tiksliau – atskiri kariai apginkluojami „Mosin – Nagant“ tipo vienšūviais 7,62 mm kalibro šautuvais. Tai iš tiesų legendinis ginklas, juos vertina ginklų entuziastai. Tačiau esmė ta, kad šis ginklas buvo sukurtas dar 1891 metais, naudotas carinės Rusijos kariuomenėje, taip pat ir Antrajame pasauliniame kare.

Kare padeda ir už aukojamus pinigus perkami dronai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas O. Ždanovas pripažino, jog Rusijos pradėtas karas šiuo metu tampa poziciniu. Agresorius patiria ne tik jau minėtas problemas su ginkluote, tačiau neįvertino ir Ukrainos gynėjų pasipriešinimo masto.

Čia O. Ždanovas išskiria ne tik begalinę Ukrainos karių motyvaciją, bet ir šiuolaikines priemones, padedančias kasdienėje karių veikloje. Tai ne tik Ukrainai tiekiama moderni Vakarų šalių ginkluotė, bet ir civilių naudojami dronai. Jų dėka kariai koreguoja artilerijos ugnį, atlieka žvalgybą.

Atsargos karininkas sakė, jog dronų pirkimu kariams rūpinasi savanoriai, o ši technika tapo pakankamai efektyvia karių kasdienybės dalimi.

Ukrainiečių planas: užimtas teritorijas išlaisvinti iki rudens

Įvertinęs kokiais lėtais tempais vyksta sandėliuose užsigulėjusios sovietinės karinės technikos paruošimas koviniam naudojimui Ukrainos karo ekspertas O. Ždanovas prognozuoja, kad aktyvi karinių veiksmų fazė turėtų baigtis iki šių metų rudens.

„Rusijos ekonomika šiuo metu nėra pajėgi pereiti į karinį režimą ir pradėti ilgai besitęsiantį karą. Neperorientavus ekonomikos ilgo karo nebus.

Mes manoma, kad besibaigiant aktyviai karo fazei mes turėtume būti atsiėmę tas teritorijas, kurios buvo 1991 metais. Tuo laiku nustatytos valstybės sienos pasiekimas ir bus aktyvios fazės pabaiga. Po to turėtų vykti apšaudymai, kuriuos matome Izraelyje, tik pas mus jie turėtų būti intensyvesni, arba bus bandoma organizuoti derybas“, – kalbėjo O. Ždanovas.

Komentarai ()