[Žinios trumpai] Generolas papasakojo, kaip Nikolajevas išvengė Mariupolio likimo: „Man buvo duota komanda 8 kartus susprogdinti Barbarų tiltą“ ()
Kaip Nikolajevo miestas išvengė Mariupolio miesto likimo
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Generolas majoras Dmitrijus Marčenko, vadovavęs Nikolajevo gynybai, kai prasidėjo Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą, papasakojo, kaip miestui pavyko atlaikyti pirmuosius Rusijos invazijos mėnesius.
Duodamas interviu „NikVesti“, D. Marčenko pasakojo apie tai, kaip Nikolajevas buvo apgintas.
Vienintelis Rusijos Federacijos pranašumas šiame kare, pasak generolo, daug didesnis technikos ir darbo jėgos kiekis. Jis pažymėjo, kad situacija kovos zonose yra įvairi, tačiau Ukraina sugebėjo sutriuškinti Rusijos Federacijos planus ir iniciatyva lieka Ukrainos pusėje.
„Tai, kad mes visiškai sužlugdėme jų karinių veiksmų teatrą, buvo aišku jau pirmąją mano viešnagės Nikolajeve savaitę. Žinoma, situacija kovose būna įvairi, kažkur jie stipresni, kažkur mes, priklauso nuo sričių, kuriose vyksta mūšiai. Taip, mums sunku, bet iniciatyva vis tiek mūsų rankose“, – sakė jis.
Dmitrijaus Marčenko pažymi, kad didžiausias Ukrainos kariuomenės sėkmės nuopelnas priklauso kariams.
„Bet kokia pasiekta pergalė yra ne generolų, ne vadų nuopelnas, o paprastų karių, tai jie, būdami drąsūs ir bebaimiai, ištveria sunkiausius karo veiksmų momentus“, – sakė generolas.
Be abejo, ir nuo vadovybės daug kas priklauso, t.y. nuo teisingai sudėliotos karinių operacijų taktikos, nes karys nežino bendros situacijos, o atlieka jam pavestą užduotį.
„Nikolajeve viską darė kareiviai, artileristai ir jų vadai. Mano užduotis buvo tokia: stebėti bendrą situaciją ir, matydamas kažkur atsiradusią spragą, turėjau greitai reaguoti“, – prisiminė Dmitrijus Marčenko.
Jis pasakojo, kad vasario 25 d. atvykęs į Nikolajevą matė tarp gyventojų tvyrančią paniką, o tarp valdžios ir teisėsaugos institucijų nebuvo jokio bendradarbiavimo.
„Važiuodamas gatve, pamačiau, kaip namo gyventojas nukabina vėliavą ir ją susuka, sustojau ir paklausiau, ką daro. Sako: „Tai štai, Chersonas paimtas, visi supranta, kad tai viskas, yra jų daug, mūsų mažai, mes sekantys, reikia ruoštis". Sakau: „Palauk, čia Nikolajevas, mes ginsimės.“ Atsako: „Ar matėte, kiek ten kariuomenės?". Sakau: „Nieko baisaus“. O kai surinkau visas pajėgas, deja, pamačiau, kad čia nėra vieningos vadovybės“, – sakė jis.
Po to Dmitrijus Marčenko surengė susirinkimą, miestą padalino į zonas, joms paskyrė atsakingus asmenis. Susivienijus, buvo dirbama su Nikolajevo gynyba – kasami apkasai, statomi patikros punktai ir įtvirtinimai.
„25 d. mieste nebuvo nei vienos tranšėjos, nei vieno kontrolės punkto, nei vieno patrulio. Pirmąsias dvi naktis važinėjau po miestą, į mane kelis kartus šaudė. Sustojau, sakau: „Palauk, kodėl tu į mane šaudai, kas tau davė tokį įsakymą?“ Aš supratau, kad pagrindinė problema yra ta, kad tarpusavyje visai nekomunikuojama“, – kalbėjo generolas.
Dmitrijus Marčenko sutvarkė komunikacijos ryšius, neleido evakuotis kai kurių valdžios ir saugumo pajėgų atstovams. Buvo sprogdinami tiltai tam, kad niekas negalėtų nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Tiesą sakant, aš 8 kartus gavau įsakymą susprogdinti Barbarų tiltą ", - sakė Dmitrijus Marčenko.
Bet jam pavyko įtikinti vadovybę nesprogdinti Barbarų tilto, nes tada miestas būtų užblokuotas iš visų pusių.
