Kokiomis raketomis Ukraina jau daužo rusus: įveikia bet kokius šarvus, išgyventi nėra šansų  ()

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vakarų pasaulis nors ir vėluodamas, tačiau susiviejino ir sureagavo – ėmė tiekti ginkluotę Ukrainos karinėms pajėgoms kovoje prieš juos užpuolusią Rusiją.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bene daugiausiai atgarsio sulaukė operatyviausiai suteiktos prieštankinės amerikietiškos „Javelin“ ir švedų-britų „NLAW“ sistemos, kuriomis jau pridaryta didžiulių nuostolių rusų pajėgoms. Tai pat ir į ukrainiečių rankas patekusios amerikietiškos priešlėktuvinės žemė-oras raketų sistemos „Stinger“ bei universaliosios britiškos „Brimstone“.

Dabar kalbama ir apie priešlaivinių amerikietiškų „Hapoon“ raketų tiekimą Ukrainai, siekiant apginti jūrų teritorijas krovinių transportavimui iš Odesos uosto. Tačiau tam reikia išspręsti kai kuriuos techninius ir logistinius klausimus.

Na, o visai neseniai JAV kosmoso technologijų ir karo aviacijos kompanija „Lockheed Martin“ pristatė naujausių technologijų prikimštą prototipinę viršgarsinę raketą „Hypersonic Air-breathing Weapon Concept“ (HAWC). Apie sėkmingą jos bandymą buvo specialiai nutylėta, siekiant neeskaluoti situacijos jau prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, pranešė CNN.

Tad kokios tos vakarietiškos raketos, niokojančios rusų techniką?

Nuo pat karo pradžios Ukrainos pajėgas sustiprinusios ir rusams siaubą įvariusios „Javelin“, „NLAW“ ir „Stinger“ – darbiniai arkliukai, puikiai pasitarnaujantys niokojant į Ukrainos teritoriją atvilktą rusų techniką.

„Javelin“ – amerikietiškas valdomų raketų kompleksas yra vidutinio nuotolio nešiojamasis prieštankinis ginklas, skirtas kovai su priešo tankais, šarvuočiais ir kita kovos technika. Jo tikslumas jau pirmojo šūvio metu – ne mažiau 95 proc. Taikinio atstumas – iki 2,5 km. Taikinio paieška paremta infraraudojųjų spindulių valdymo sistema. Tai lengvai naudojamas ir itin svarbus ginklas ukrainiečių karių kovoje prieš rusus.

NLAW (Next generation Light Anti-tank Weapon) – bendras švedų ir britų kūrinys. Šis nešiojamas prieštankinis ginklas sunaikina net ir pačius moderniausius tankus. Raketa puikiai valdoma net ir tankiai apstatytose teritorijose. Taikinio nuotolis – nuo 20 iki 800 metrų, įveikia storesnį nei 500 mm šarvą. Taikymosi sistema – prognozuojama matomumo linija (angl. predicted line of sight, PLOS).

„Stinger“ – amerikietiška priešlėktuvinė sistema. „Stinger“ yra artimojo nuotolio „paleisk ir pamiršk“ tipo raketa, kuri gali sunaikinti taikinį 5 km atstumu iki 3,5 km aukštyje. Šiuo metu tai masiškiausiai gaminamas ir naudojamas šios klasės ginklas NATO šalių kariuomenėse. Priešlėktuvinės gynybos raketinis kompleksas „Stinger“ susideda iš raketų paleidiklių, AN/MPQ „Sentinel“ radaro ir taktinio valdymo centro. Radarui aptikus orlaivį, duomenys siunčiamį į taktinį operacijų centrą, perduodama komanda naikinti nurodytą orlaivį ir operatorius nukreipia „Stinger“ paleidimo sistemą į taikinį bei jį sunaikina. Šios raketos yra itin labai tikslios – jose esantis infraraudonųjų spindulių ieškiklis fiksuoja taikinio skleidžiamą šilumą. Raketa gali pataikyti į bet kokį taikinį, skrendantį žemiau nei 3350 m aukštyje.

„Brimstone“ – britiškos oras-žemė/ žemė-žemė raketos gali pramušti praktiškai bet kokius žinomus šarvus. „Brimstone“ nėra paleidžiamos nuo peties kaip „Javelin“ ar NLAW. Įprastai šios raketos leidžiamos iš oro – lėktuvų ar sraigtasparnių, tačiau galima montuoti ir ant antžeminės karo technikos. Iš lėktuvo paleista „Brimstone“ raketa gali nulėkti iki 60 km. „Brimstone“ su tandemine kovine galvute sveria 49 kg, jos ilgis – 1,8 m, skersmuo – 18,8 cm. Iš pradžių raketos buvo sukurtos naudoti pagal principą „paleisk ir pamiršk“. Tam jose buvo sumontuotos pačios nusitaikančios galvutės su milimetrinių bangų radaru. „Brimstone“ I paleidimo nuotolis: nuo sraigtasparnio – 12 km, nuo lėktuvo – 20 km. „Brimstone“ II versija: nuo sraigtasparnio – 40 km, nuo lėktuvo – 60 km.

 

Siekiant išlaisvinti Odesos uostą Juodojoje jūroje nuo Rusijos surengtos blokados, JAV planuoja rusus atgrasyti priešlaivinėmis „Harpoon“ raketomis. Tik tokiu būdu, anot ekspertų, būtų įmanoma atstatyti visam pasauliui itin svarbų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos tiekimą iš Ukrainos. „Harpoon“ yra bet kokiu oru naudojama priešlaivinė raketa, kurią sukūrė ir gamina „McDonnell Douglas“ (dabar „Boeing Defense, Space & Security“ ). AGM-84E „Standoff Land Attack Missile “ (SLAM) yra sausumos atakos „Harpoon“ raketos variantas. Atakos nuotolis – apie 120-140 km. „Harpoon“ pasiekia 860 km/val. greitį ir yra sunkiai sustabdoma, tačiau logistiniai sprendimai Ukrainoje su visomis reikalingomis taikinio detektavimo ir paleidimo sistemomis būtų įgyvendinami gana sudėtingai. Įprastai šios raketos paleidžiamos iš karo laivuose įrengtų platformų, tačiau galima ir paleidimas iš sausumos, orlaivio ar povandeninio laivo.

 

Kita raketa – norvegiška „Naval Strike Missile“, gaminama kompanijos „Kongsberg“, Ukrainos atveju turi daugiau privalumų nei „Harpoon“. Šios raketos integruojamos paprasčiau, nes paleidžiamos ir nuo kranto, ir iš karo laivo. Be to, NSM jau naudojamos Europoje, įskaitant ir Lenkiją. NSM nulekia toliau – iki 185 km. To pakaktų uždengti ir atgrasyti priešą dideliame Juodosios jūros plote.

Naujausia viršgarsinė raketa

Didžiausia ir tuo pačiu grėsmingiausia staigmena buvo laikoma paslaptyje, mat ne laiku atskleista paslaptis būtų dar labiau eskalavusi Rusijos karą Ukrainoje.

JAV kosmoso technologijų ir karo aviacijos kompanija „Lockheed Martin“ balandžio pradžioje pranešė, kad Pažangių gynybos tyrimų projektų agentūra (Defense Advanced Research Projects Agency (DARPA)) kartu su JAV karinėmis oro pajėgomis išbandė kompanijos „Lockheed Martin“ viršgarsinę, moderniausią raketą „Hypersonic Air-breathing Weapon Concept (HAWC)“. Tuo tarpu pati raketa buvo išbandyta kovo viduryje, o jos oficialus rezultatų pristatymas atidėtas vėlesniam laikui, siekiant išvengti eskalacijos su Rusija, kuomet JAV prezidentas Joe Bidenas planavo savo vizitą Europoje, teigia CNN. Praėjusių metų rudenį taip pat sėkmingai išbandyta ir kita, bendra JAV kompanijų „Northrop Grumman“ ir „Raytheon Technologies“ viršgarsinė raketa.

Tuo tarpu naujausia viršgarsinė projekto HAWC raketa buvo paleista Vakarų krante iš bombonešio B-52. Raketai iki didelio greičio įsibėgėti padėjo pagalbinis variklis, o tuo metu įsijungė taip vadinamas „oru kvėpuojantis“ hipergarsinis reaktyvinis variklis ir raketa ėmė skrieti 5 machų greičiu, t. y. 5 kartus greičiau už garsą – daugiau nei 6200 km/val.

 

Bendrovės pranešime spaudai apie šios raketos techninius parametrus ir galimybes nedaugžodžiaujama. Žinoma tai, kad bandymų metu ji skriejo 20 km aukštyje ir nuskrido maždaug 500 km nuotolį, įveikdama jį per mažiau nei 5 minutes. Šis testas sėkmingai įgyvendintas po to, kai Rusija pareiškė panaudojusi savo viršgarsines raketas Ukrainoje, siekdama sunaikinti amunicijos sandėlius Vakarų Ukrainoje.

Anot JAV ir Jungtinės Karalystės gynybos departameno pareigūnų, rusų turimos ir naudojamos „Kinžal“ tipo raketos yra iš oro paleidžiama trumpojo nuotolio balistinės „Iskander“ raketos versija, o ne nauja, moderni, ar juolab revoliucinė viršgarsinė raketa, praneša CNN. Tuo tarpu JAV išbandyta HAWC – tai sofistikuota, aukštosiomis technologijomis paremta raketa. Be to, ji neturi kovinės galvutės ir žalą priešui padaro smogdama panaudojant savo kinetinę energiją.

HAWC technologija yra ypatinga tuo, kad deguonį varikliui pasiima iš atmosferos – raketoje, priešingai nei toms, kurioms reikia pakilti į kosmosą, nėra oksidatoriaus talpų, todėl ir pati raketa gali būti mažesnė. Ir, žinoma, ji neturi kovinės galvutės – tai dar labiau sumažina jos dydį, o į taikinį lekia naudojant itin tikslią navigaciją. Tačiau, dėl puikiai suprantamų priežasčių, detalesnių duomenų gamintojai ir bandytojai dar neatskleidžia. Panašu, kad ši raketa bus didžiulis galvos skausmas Ukrainą užpuolusiai Rusijai.

 

Daugiau apie technologijas, inovacijas bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2–3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.

Šaltiniai:

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Šarūnas Meškys
(27)
(1)
(26)

Komentarai ()