Dirbtinis intelektas „pataisė“ pasaulio meno šedevrus: štai kaip turėjo piešti C. Monet ir L. da Vinci – rezultatas gavosi įspūdingas (Foto) (3)
DI modelis „Stable Diffusion“ bandė iš naujo perkurti garsių menininkų darbus, ir kai kuriais atvejais jie pasirodė esą labai tikroviški.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Menininkas, turintis slapyvardį „Images_ai“, pasaulio tapybos šedevrus modernizavo pasitelkdamas neuroninį tinklą „Stable Diffusion“. Darbo rezultatus jis parodė savo „Twitter“ puslapyje.
Visų pirma kūrėjas apdorojo Leonardo da Vinci „Moną Lizą“. Neuroninis tinklas paveiksle nutapytai moteriai suteikė ryškesnes formas ir sodresnes spalvas, perdarė foną.
Girl With a Pearl Earring is a classic portrait by Johannes Vermeer, and you can really tell he tried hard on this one. But look at the lack of detail in her hair!
— images_ai (@images_ai) September 5, 2022
Fortunately with Stability, this can be easily rectified.
/ pic.twitter.com/8lgkmYgzrb
„Sąžiningai, pagal šiandienos standartus L. da Vinci tai padarė gana aplaidžiai, tačiau „Stable Diffusion“ pagalba mums pavyko tai suderinti su šiuolaikinėmis tendencijomis“, – komentavo tinklaraštininkas.
Johanneso Vermeerio „Mergina su perlų auskaru“ darbas sulaukė kritikos dėl detalių trūkumo plaukuose. Neuroninis tinklas portrete „pakoregavo“ šukuoseną ir personažo veidą pavertė tikroviškesniu, dėl ko paveikslas atrodė kaip fotografija.
Tinklaraštininkas mano, kad pora iš garsiosios Granto Woodo „Amerikietiškos gotikos“ pagal šiuolaikinius standartus atrodo pernelyg „pikseliuota“, be to, drabužiai atvaizduoti gana juokingai. „Stable Diffusion“ „ištraukė“ veikėjų veidus, padarydamas juos labiau karikatūriškais, perrengė, o kaimo namą pakeitė šiuolaikišku miesto fonu.
Claude Monet is famous for inventing Impressionism, a style of watercolor painting that emphasizes vague, unidentifiable shapes over clarity, realism and quality.
— images_ai (@images_ai) September 5, 2022
Here's how his study "Water Lilies" would have looked if he actually knew how to paint: pic.twitter.com/b9YOPKWKZv
„Padedant dirbtiniam intelektui galime pamatyti, kaip Grantas galėtų perdaryti šį savo darbą, jei vis dar būtų gyvas“, – sakė menininkas.
„Klyksmas“, vienintelis išgarsėjęs Edvardo Muncho paveikslas, daugiausia susideda iš mįslingų sūkurių. Neuroninis tinklas perdarė foną, darydamas prielaidą, kad jame pavaizduota upė ir fjordai, o nuotraukoje esantis asmuo kažkodėl nustojo rėkti.
Claude'ą Monet'ą „Twitter“ vartotojas apkaltino neprofesionalumu. Šis prancūzų menininkas laikomas impresionistinės akvarelės tapybos kūrėju – jis dirbo stiliumi, kuriam būdingos neaiškios ir neįskaitomos formos.
"The Scream" - Edvard Munch's only famous painting, is comprised mostly of weird swirls, that do a poor job of depicting the surroundings of the iconic screaming man.
— images_ai (@images_ai) September 5, 2022
With Stability Diffusion, we can see exactly what he found so terrifying! The Fjords!
/ pic.twitter.com/UFE7xIOBRa
„Štai kaip atrodytų „Vandens lelijų“ etiudas, jei jis tikrai mokėtų piešti“, – sakė „Images_ai“.
Sandro Botticelli paveikslo „Veneros gimimas“ atveju vartotojui nepatiko aplinka, kurią jis pavadino „neaiškių, keistų ir abstrakčiai nupieštų figūrų krūva“. Tačiau po apdorojimo naudojant „Stable Diffusion“ objektai tapo dar neryškesni ir abstraktesni, praradę savo pirminę formą.
If you've ever seen "The Birth of Venus" by Sandro Botticelli, you'll no doubt be struck by how unrealistic Venus's surroundings are. Just a bunch of vague, weird, abstract painted shapes.
— images_ai (@images_ai) September 5, 2022
Fortunately we have Stability Diffusion, which doesn't produce any of that!
/ pic.twitter.com/lfLr49jYLf