A. Račas: tinklaraštis – vieta, kur galiu sakyti tai, ką galvoju (10)
Rugpjūčio 31 dieną minima Interneto dienoraščių (blog'ų) diena. Sveikiname visus tinklaraštininkus su šventine diena ir kviečiame paskaityti trumpą interviu su tinklaraščio racas.lt autoriumi, naujienų agentūros „Baltic News Service“ direktoriumi Artūru Raču.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip kilo mintis pradėti rašyti tinklaraštį? Gal kokie konkretūs įvykiai paskatino tą daryti?
Mintis tikriausiai kilo beskaitant kitų žmonių tinklaraščius ir pirmiausia – Džiugo Paršonio tinklaraščių įrašų kasdienes apžvalgas. Beskaitinėjant tuos tekstus ir diskusijas po jais, kilo noras prisijungti. Skatino dar ir tai, kad tinklaraščiai leidžia nesilaikyti formato – nebūtina rašyti puslapį ar pusantro, galvoti kokio ilgio turi būti antraštė. Čia kartais pakanka vieno ar dviejų sakinių ar tiesiog nuotraukos ir jos komentaro.
Dar vienas motyvas tikriausiai buvo tas, kad tinklaraštis yra savotiška kaupykla, archyvas, kuriame guli visi tavo kažkada rašyti tekstai. Čia jiems labai gera vieta, nes knygos ir taip verkia nuo gausybės rašytojais save laikančių grafomanų, kurie būtinai nori įsiamžinti išleisdami knygą.
Kokie didžiausi sunkumai kyla kuriant tinklaraštį?
Didžiausias sunkumas tikriausiai yra tas, kad tai reikalauja laiko. Jo reikalauja ir tekstų rašymas ir komentarų skaitymas bei jų moderavimas. Reikia laiko ir atsakyti į komentarus, nes viena didžiausių tinklaraščio vertybių yra jo skaitytojai. Ne visada jie geranoriškai nusiteikę, ne visada sutinkantys su tavo nuomone. Tačiau jų ignoruoti nevalia, žinoma išskyrus tuos, kurie žino tik vieną vienintelę tiesą – savo. Ir tuos, kurie nors ir panašūs į žmones, nekalba (nerašo) žmonių kalba arba kuriems didžiausias malonumas yra apdergti kitaip mąstantį. Tokių Lietuvoje yra gana nemažai ir, nėra ko slėpti, jie suranda savo auditoriją.
Tinklaraščiuose kaip ir politikoje – dažnai svarbu ne apie ką, o kaip. Pavyzdžiui, kaip A. Valinskas – pavadinai prezidentę „boba“ ir visi kalba apie tave dvi savaites. Internete tai irgi veikia – iškeikei ką nors, išvadinai paskutiniais žodžiais, panašūs į tave ploja katučių kaip apsidergęs mažas vaikas. Tampi populiarus ir žinomas…
Manau, kad nemažai daliai tinklaraščių autorių tai taip pat sunkus išbandymas. Ypač, jei iš pradžių esi niekam nežinomas, neturi skaitytojų, o labai norisi būti populiariu. Greitas kelias vilioja, o kai pradedi, sunku sustoti, nes visas tavo populiarumas tada ir priklauso nuo to kaip stipriai ką nors apdergsi.
Gal galite pasidalinti sėkmės receptu, kad tinklaraštis būtų skaitomas?
Nemanau, kad žinau kokį nors receptą, pirmiausia todėl, jog nemanau, kad mano tinklaraštis tai kokia nors sėkmė. Man tai vieta, kur galiu niekieno nevaržomas ir neredaguojamas sakyti tai, ką galvoju. Mano asmeninė beveik 20 metų patirtis žiniasklaidoje liudija, kad anksčiau ar vėliau, vienoje ar kitoje žiniasklaidos priemonėje atsiranda norinčių, kad išbrauktum kokią pavardę ar kokios nors įmonės ar partijos pavadinimą. Racas.lt redaktorius tokių pageidavimų dažniausiai neturi.
O šiaip receptas tikriausiai labai paprastas: kad tinklaraštis būtų skaitomas, jis turi būti kam nors įdomus. Be to, svarbu, kad ir jį rašančiam žmogui būtų įdomu. Nežinau, kaip to pasiekti, todėl patarti, ką daryti ir ko ne, niekaip negaliu. Nors, kaip minėjau, man atrodo, kad gana svarbus yra bendravimas su skaitytojais ir, be abejonės, nuolatinis rašymas. Vargu, ar sulauksi daug lankytojų, jei įrašai atsiras kartą per mėnesį. Nebent, pasinaudodamas socialiniais tinklais, pats „kursi“ tą populiarumą. Lietuvoje tokių autorių taip pat nemažai yra.
Koks žiniasklaidos požiūris į tinklaraščius?
Geras. Tinklaraščius galima laikyti tam tikra žiniasklaidos atmaina (nesutinku su tais, kurie teigia, kad tinklaraščiai tai ir yra žiniasklaida). Jie gali tapti naujienos šaltiniu, gali sukelti minčių, pralinksminti ar susidaryti vaizdą apie ką nors.
Lietuvoje tinklaraščiai vis dažniau tampa papildomu nemokamu turiniu žiniasklaidai, o pastarajai tai gana naudinga. Be to, diskusijos tinklaraščiuose dažniausiai gerokai vertingesnės už komentarus didžiuosiuose naujienų portaluose, kur skaitytojai dažniausiai ateina išsirėkti. Šia prasme tinklaraščiai kai kam gali tapti ir švietėjiška priemone. Žinoma, jei asmuo yra pajėgus šviestis. Žodžiu, tinklaraščiai yra gerai ir kuo daugiau žmonių juos rašys, tuo geriau.
