Olandija skęsta, bet nė kiek neliūdi – kodėl? (7)
Tokią žinią išgirdęs lietuvis pirmiausia pultų rautis plaukus, o po to – paniuręs keikti valdžią. Tad mums gali pasirodyti visiškai nesuprantama olandų reakcija. Jie – džiaugiasi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, ne tuo, kad kažkokia šalies dalis gana sparčiai grimzta vis žemiau jūros lygio, o tuo, kad turi įrankius, kurie tą grimzdimą išmatuoja kelių milimetrų tikslumu.
Šaliai, kurioje ir laivai kartais plaukia virš autostradų, tiksliai žinoti, kaip ir kur juda žemė po kojomis, – gyvybiškai būtina. O Žemės orbita skriejantis palydovas tai pavertė įmanomu.
Olandijos ir Danijos mokslininkai, analizuodami „Sentinel-1A“ radaro atsiųstus vaizdus, sugebėjo tiksliai pažymėti, kuriose šalies vietose gruntas yra stabilus, kur jis juda, o svarbiausia – pagaliau tiksliai žino, kokio dydžio tie pokyčiai. Nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio atlikus 2,5 mln. matavimų sudarytas Olandijos žemėlapis parodo, kur žemė kyla, o kur leidžiasi.
Dauguma matavimų buvo atlikta greta pastatų ir dambų, kad būtų galima numatyti galimus potvynius. Ir gauti rezultatai nėra guodžiantys. Žemėlapis rodo, kad kai kuriose šalies vietose – prie vakarinės Eiselio ežero pakrantės, prie Groningeno miesto šalies rytuose – žemė grimzta net po 2 cm per metus. Būtent ten išgaunamos gamtinės dujos.
Kita greitai grimztanti zona – prie Vendamo. Čia įgriuvas sukelia pramoninė druskos gavyba.
„Kai didesnė šalies dalis yra žemiau jūros lygio, žinoti apie paviršiaus pokyčius yra labai svarbu. Iš palydovo gaunami duomenys padeda mums sekti ir užtikrinti saugumo standartus, kurių tikisi Olandijos gyventojai“, – sako Delfto technologijų universiteto profesorius Ramonas Hanssenas.
Anksčiau tik didžiausios korporacijos rinko tokio tipo informaciją, o dabar gautais duomenimis galės naudotis draudimo ir statybos kompanijos, kiti smulkūs verslai.
Mokslininkai žada, kad jau nuo kitų metų palydovas žemės lygio pokyčius matuos nebe kelių, o vieno milimetro tikslumu. Kur kas svarbiau negu grimzdimo baimė yra galimybė sutaupyti milijonus laiku apsaugojus žemės judėjimo veikiamas infrastruktūras.
Dėl deformacijų ir „neskęstančioje“ Danijoje trūkinėja vandentiekio ir dujotiekio vamzdynai, o tai kasmet kainuoja milijonus eurų. Turint tikslius duomenis apie žemės paviršiaus pokyčius tų išlaidų galima tiesiog išvengti.
Galima, aišku, išlaidas ir padidinti. Pavyzdžiui, surengus kokį nors referendumą prieš žemės grimzdimą ir dujų gavybą. Įdomu, ką pasirinktų palydovo duomenis apie savo žemelę gavusi Lietuva?
