Galingiausi superkompiuteriai bus palikti šešėlyje: „Google“ ruošia tikro kvantinio kompiuterio staigmeną ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Google kompanija D-Wave kompiuterį įsigijo 2013 metais, siekdama išsiaiškinti, ar jį galima panaudoti paieškų rezultatų gerinimui ir dirbtiniam intelektui. Po metų firma pasamdė Johną Martinisą iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje, kad šis sukurtų savo superlaidžius kubitus. „Jo kubitai kur kas kokybiškesni,“ sako Aaronsonas.
„Manau, tai įgyvendinama per du ar tris metus“– Matthias Troyer
Būtent Martinisas su kolegomis bando pasiekti kvantinę viršenybę su 50 kubitų, o daugelis tiki, kad jiems tai netrukus pavyks. „Manau, tai įgyvendinama per du ar tris metus,“ sako Matthias Troyeris iš Šveicarijos Federalinio technologijų instituto Ciuriche. „Jie parodė konkrečius žingsnius, kaip tai atliks.“
Martinisas su kolegomis aptarė daugybę scenarijų, kaip būtų galima pasiekti šį tikslą, sako Devitt. Pagal sparčiausią, nors ir itin menkai tikėtiną, tai būtų galima pasiekti jau iki šių metų galo. „Būsiu optimistas ir sakysiu, kad galbūt iki kitų metų galo,“ dėsto jis. „Net įgyvendinus per artimiausius penkerius metus, tai būtų pribloškiamas šuolis į priekį.“
Pirmasis sėkmingas kvantinio pranašumo eksperimentas nesuteiks mums kompiuterių, galinčių išspręsti bet kokias problemas – remiantis dabartine teorija, tam reikės daug didesnių prietaisų. Bet veikiantis nedidukas kompiuteris galėtų skatinti inovacijas, ar papildyti dabar egzistuojančius kompiuterius, taip pradėdamas naują erą.
Aaronsonas lygina tai su pirmąja save palaikančia branduoline reakcija, kurią 1942 metais pasiekė Manhattano projektas Čikagoje. „Tai gali būti dalykas, priversiantis žmones tarti, kad jei norime viso kvantinio kompiuterio, įvardykime skaičius: kiek milijardų dolerių?“ lygina jis.
50 kubitų įrenginio kūrimo iššūkiai parengs Google ir kažko didesnio kūrimui. „Tai, be jokios abejonės, žingsnis link visavertės mašinos sukūrimo,“ sako Ian Walmsley iš Oxfordo universiteto.
Kad kvantiniai kompiuteriai iš tiesų būtų naudingi ir ilgoje perspektyvoje, reikės patikimo kvantinių klaidų taisymo, būdo kompensuoti kvantinių būsenų trapumą. Martinisas ir kiti šias užduotis jau sprendžia, tačiau tai truks ilgiau, nei kvantinio pranašumo pasiekimas.
Kaip bebūtų, pranašumo pasiekimas neliktų nepastebėtas.
„Kai tik sistema pasieks kvantinį pranašumą ir bus aišku, kad jį galima didinti, tai bus kaip kelrodis saliutas privačiam sektoriui,“ sako Devitt. „Kad jis jau gali persikelti iš laboratorijų.“
„Ši sritis vystosi daug sparčiau, nei tikėtasi,“ pastebi Troyer. „Metas kvantinę kompiuteriją perkelti iš mokslo į inžineriją ir iš tiesų kurti įrenginius.“