Per 100 karo dienų uždirbo beveik 100 mlrd. dolerių: skelbiama, kas Rusijai moka tokius pinigus (1)
Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų (98 mlrd. JAV dolerių), iš kurių didžioji dalis buvo eksportuojama į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis nutraukti Kremliaus finansinį gelbėjimosi ratą.
Anksčiau šį mėnesį ES susitarė sustabdyti didžiąją dalį Rusijos naftos importo, nuo kurio žemynas yra labai priklausomas. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti dujų tiekimą, embargas kol kas nesvarstomas.
Pasak pranešimo, per pirmąsias 100 karo dienų ES priėmė apie 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų (60 mlrd. JAV dolerių).
Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).
Rusijos pajamos iš iškastinio kuro pirmiausia gaunamos iš žalios naftos pardavimo (46 mlrd. eurų), po to – iš vamzdynų dujų, naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir anglies.
Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai sumažėjo, kai šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasauliniu mastu pakilusios iškastinio kuro kainos toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.
CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.
Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, netgi padidino pirkimą iš Maskvos, priduriama ataskaitoje.
„ES svarstant griežtesnes sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauri Myllyvirta.
Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją po Maskvos invazijos į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.
Jis paragino įvesti embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.