Septynios Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių ir žemės ūkio veiklos asociacijos prisijungė prie bendro laiško Norvegijos vystomojo bendradarbiavimo agentūrai NORAD, prašydamos įvertinti jos remiamos Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Transport & Enviroment“ (T&E) lobistinę veiklą ir viešas kampanijas, nukreiptas prieš biokuro ir tvarių skystųjų biodegalų naudojimą.

Prie iniciatyvos prisijungė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Žaliosios politikos institutas, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Lietuvos biodujų asociacija, Biodegalų asociacija, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija.  Iš viso atvirą laišką pasirašė 22 organizacijos iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos.

„NORAD deklaruoja, jog organizacijos tikslas – skatinti iniciatyvas, nukreiptas prieš klimato kaitos įtakos mažinimą. Visgi, esame susirūpinę, kad Norvegijos mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma agentūra NORAD remia T&E – organizaciją, kuri prisideda prie ES klimato kaitos politikai ir energetinei nepriklausomybei svarbių atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų – biodegalų ir biomasės – diskreditavimo“, – rašoma asociacijų pasirašytame pranešime.

Asociacijos pabrėžia, kad T&E veikla labiausiai naudinga iškastinio kuro pramonei, nesuinteresuotai ES šalyse vykstančiu sparčiu dekarbonizacijos procesu ir ambicingais ES Žaliojo kurso tikslais – iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu.

Laišką pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad NORAD yra vienas iš pagrindinių T&E finansuotojų. Viešai pateikiamais T&E duomenimis, NORAD yra numačiusi 2021-2025 metų laikotarpiu kasmet skirti 9 mln. Norvegijos kronų (apie 820 tūkst. eurų) sumą T&E veiklai finansuoti.

„T&E ir jos remiamos organizacijos kitose ES šalyse dažnai skleidžia neigiamą informaciją apie biodegalus, ignoruojant autoritetingų insitucijų ir mokslininkų informaciją apie biodegalų teikiamus pranašumus. Nerimą kelia tai, kad T&E agresyviai propaguoja elektrinį transportą, kaip vienintelę alternatyvą iškastiniam kurui transporto sektoriuje ir ragina jau dabar atsisakyti kitų atsinaujinančių degalų. Būtina įvertinti tai, kad šiuo metu rinkoje dominuoja vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, tad biodegalų atsisakymas tik padidintų iškastinio kuro naudojimą“, – pabrėžiama asociacijų laiške.

Anot asociacijų, vienas paskutinių pavyzdžių – įvykiai Latvijoje, kurioje dėl nevyriausybinių organizacijų spaudimo pernai buvo sustabdytas biodegalų įmaišymas į naftos degalus, tad naftos dalis transporto sektoriuje tik išaugo.

„Taip pat esame susirūpinę, jog dalis aplinkosauginių NVO pasisako ir dėl pirminės miško medienos nepripažinimo atsinaujinančios energetikos ištekliumi, t.y. biokuru, ir taip remiamas iškastinio kuro naudojimą šilumos ūkyje. Šiai pozicijai aktyviai pritariančios nevyriausybinės organizacijos siekia biokuro eliminavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sąrašo nuo 2030 metų. Tokiu būdu biomasė būtų prilyginta iškastinio kuro deginimui ir iš esmės sužlugdytų biomasės sektorių, kuris daugelyje Šiaurės ir Rytų Europos šalių yra svarbus šilumos energijos tiekėjas“, – rašoma atvirame laiške.

Anot asociacijų, Šiaurės šalyse šalių biomasė šildymo sektoriuje sėkmingai pakeitė taršius iškastinio kuro šaltinius – gamtines dujas, akmens anglį ar mazutą. Todėl NVO pozicija biokuro atžvilgiu rodo trumparegišką požiūrį į biomasės panaudojimą, netiesiogiai remiant iškastinio kuro pramonės interesus.

„Svarbu pabrėžti, kad šilumos ūkyje nėra galimybių biomasės pakeisti elektra generuojamais šilumos siurbliais – vienintelė alternatyva yra tik gamtinės dujos. Tokia pati situacija ir su biodegalais – neverta tikėtis, kad vidutinės trukmės perspektyvoje biodegalus pakeis elektromobiliai. Priešingai – sumažinus biodegalų vartojimą reikšmingai išaugtų naftos degalų dalis transporte“, – pastebima verslo asociacijų kreipimesi.

Komentarai ()