Daugiau nei 70 %. Neribotos energijos šaltinis. Kodėl jo nenaudojame (2)
Tyrėjai įvardijo didžiausią ir vis dar nepanaudotą planetos išteklių ir paaiškino, kodėl mes jį ignoruojame.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynas užima daugiau nei 70 % planetos paviršiaus ir iš esmės yra didžiausias beveik neribotos švarios atsinaujinančios energijos šaltinis.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė švaresnės atsinaujinančios energijos paieškai, ypač klimato krizės metu, kai žmonija turėtų nedelsdama atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, rašo „IFLScience“.
Taigi kodėl žmonės nenaudoja vandenyno energijos? Tiesą sakant, galėtume ir galbūt vieną dieną net padarysime. Kai kurie tyrinėtojai netgi mano, kad vandenynai gali visiškai pakeisti atsinaujinančius išteklius.
Kiek energijos gali duoti vandenynai
Ne paslaptis, kad žmonija sunaudoja neįtikėtinai daug energijos – daugiau nei 180 000 teravatvalandžių per metus, bent jau naujausiais skaičiavimais. Statistika taip pat rodo, kad šiuo metu tik apie 11 000 teravatvalandžių, tik apie 6 %, gaunama iš hidroenergijos. Tačiau vandenynas, pasak mokslininkų, gali pasiūlyti kur kas daugiau.
|
Pasak Lisabonos NOVA universiteto (Portugalija) elektrotechnikos profesoriaus Amadeu Leão Rodrigues, jūros bangos yra labai perspektyvus energijos nešėjas tarp visų atsinaujinančių energijos šaltinių. Tuo pačiu metu jos gali pagaminti didžiulį energijos kiekį beveik visuose geografiniuose planetos taškuose. Žinoma, jie toli gražu nėra tolygiai pasiskirstę visame pasaulyje.
Elektros energijos gamybos procese vandenyne svarbų vaidmenį atlieka skirtingos Žemės klimato sistemos ir ciklai: pavyzdžiui, bangos stipresnės šiaurinėje ir pietinėje zonose, taip pat atvirame vandenyne.
Kokį bendrą energijos kiekį galėtume gauti naudodami vandenyną kaip švarios energijos šaltinį?
Pasak Rodrigues‘o, teoriškai pasaulinė bangų energija atitinka 8x106 teravatvalandžių (TWh) per metus, o tai yra 100 kartų daugiau nei bendras hidroelektrinių kiekis Žemėje. Tai yra 45 kartus daugiau nei žmonijai apskritai gali prireikti.
Dėl to kyla kitas klausimas: kas mums trukdo panaudoti šį milžinišką ir beveik neišsenkamą energijos atsargą?
Vandenyno įvaldymo sunkumai
Ir vis dėlto, nepaisant visų šių didžiulių perspektyvų, mokslininkai abejoja, ar kada nors sugebėsime 100 % įvaldyti šį beveik beribį energijos šaltinį. Vis dažniau specialistai prognozuoja, kad mums pavyks įvaldyti tik 10–15 % galimo energetinio potencialo.
Pasak Oregono valstijos universiteto (JAV) okeanografijos profesoriaus Burke'o Haleso, pagrindinė problema yra ta, kad vandenyno energiją itin sunku surinkti, todėl žmonės neskuba jos panaudoti. Bangos iš tikrųjų yra gana nelinijinės – jos svyruoja, todėl turime sukurti metodą, kaip šią svyruojančią energiją paversti kokia nors forma, kurią būtų galima užfiksuoti.
Deja, mokslininkai mano, kad net jei pavyks rasti techninį sprendimą, greičiausiai vis tiek susidursime su problemomis, susijusiomis su poveikiu jūrų ekosistemoms. Pavyzdžiui, naudojamos technologijos gali sukurti neįtikėtiną triukšmo taršą, kuri paveiks visą vandenyno gyvybę.
Tačiau viso pasaulio vyriausybės jau nori finansuoti projektus, kuriais siekiama sukurti technologijas, kurios leistų naudoti vandenyno energiją kaip alternatyvų šaltinį, kad būtų paspartintas perėjimas nuo iškastinio kuro.
