Nepriklausomas aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus ketvirtadienio vakarą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, skirtoje išsiaiškinti galimus pavojus aplinkai, kuriuos kelia skalūninių dujų gavyba, dar sykį priminė apie vieną didžiausių pavojų užteršti geriamąjį vandenį. Pasak jo, tokių precedentų jau yra buvę Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Amerikoje, kadangi ten prasidėjo visi tie procesai ir ten buvo atidirbinėjama technologija, buvo atvejų, kai iš tikrųjų dujų gavyba buvo daroma labai arti požeminio vandens telkinių, ir buvo atvejų, ką ir nustatė Amerikos aplinkos apsaugos agentūros, kai metanas pateko į požeminius vandenis. Tiktai dabar, kai jau praėjo 10-15 metų po gavybos laiko, mokslininkai pradeda nustatinėti, kad iš tikrųjų reikia mažiausiai 600 metrų tam, kad būtų apsaugota, jog nepatektų metanas į geriamą vandenį, bet iki šiol visas procesas vyko bandymų ir atradimų būdu.

Geologai konstatuoja, kad pas mus nuo požeminio vandens iki gavybos zonos ir atstumas bus didesnis, bet vėlgi mes vis tiek operuojam tam tikru labai apibrėžtu laiko tarpu, tai reiškia, kad mes garantuojam, jog štai kiek mes žinome ir turime duomenų, kad tai nepateks. Bet mes absoliučiai nemodeliuojam kad ir 100, sakykim, metų perspektyvos. Mes nežinome, kam mes tas gelmes naudosim, ir tas pumpavimas tų cheminių medžiagų į gelmes, gali pasirodyti, kad jisai, tarkim, mum trukdys panaudoti tam tikrus išteklius, kurių tenai yra“, – Žinių radijui sakė L. Stoškus.

Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius ramino, kad Lietuvoje panašių precedentų nebuvo ir nebus.

„Mes jau 23 metus esame naftą išgaunanti valstybė. Nors tai yra vertikalūs gręžiniai, bet tais vertikaliais gręžiniais teka nafta ir dujos, kas važiavo į Palangą, kairėj kelio pusėj, Girkaliuose, matė svirtinį siurblį ir fakelą. Tai kartu su ta nafta eina dujų dalis, eina sūrimas 200 g/l, kuris išdegintų bet ką, jeigu būtų išpiltas ar nutekėtų. Ir viskas tas eina ir per geriamo vandens horizontus ir t. t... Bet per tuos 23 metus ir per 50 metų naftos paieškos Lietuvoje mes neturėjome tokio incidento, kad tas geriamas požeminis vanduo būtų užterštas.

Dar daugiau pasakysiu, iš tikro bet kurioje Lietuvos dalyje mes galime rasti požeminio vandens. Ne visur jis yra tinkamas gerti, bet tas, kuris yra tinkamas, Lietuvos geologijos tarnyba pernai baigė projektą, kurio metu įvertino visus tinkamus pagal Europos Sąjungos direktyvą išteklius iki 2025 metų tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. Mes turime iš tikro daug ir gero vandens, mes vartojame praktiškai tik 20 proc. galimo vartoti kiekio“, – kalbėjo J. Mockevičius.

Jis taip pat teigė neturintis duomenų, kad dėl skalūninių dujų gavybos vanduo būtų užterštas ir kitose pasaulio vietose.

„Su skalūnais susijusio tokio konkretaus fakto aš tikrai negaliu patvirtinti. Aš galiu pasakyti, kad Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas yra parengęs galimų grėsmių identifikavimo aprašą ar ataskaitą, tai yra solidus 300 lapų veikalas, kuriame įvardintos visos grėsmės, ir nemaža arba netgi didžioji dalis tų grėsmių yra ir prie tradicinių angliavandenilių žvalgybos ir gavybos. Taigi žmonija, tiek Lietuva, tiek kitos šalys, jau jas yra įvaldžiusios. Ir ten yra vėlgi identifikuota, kokios papildomos grėsmės atsiranda šituo skalūninių dujų atveju“, – sakė J. Mockevičius.

Tačiau galimos rizikos, aplinkosaugos eksperto L. Stoškaus teigimu, visgi yra didelės, todėl Lietuvos teisės aktuose esą privalo būti numatytas reikalavimas horizontalaus tipo gręžiniams daryti poveikio aplinkai vertinimą.

Visą laidos „Aktualusis interviu“ įrašą galite rasti čia.

Komentarai (10)