Gerokai patobulėję ir daugiau funkcijų aprėpti pajėgę pulteliai buvo rimtas šuolis televizijos ir pramogų elektronikos pramonėje. Šio amžiaus pradžioje vartotojų elektronikos įrenginių skaičius gerokai šoktelėjo ir po CEA (Consumer Eletronics Association) atliko tyrimo paaiškėjo, jog vienoje namų valdoje buvo galima rasti vidutiniškai keturis skirtingus nuotolinio valdymo pultelius. Kiekvienas pultelis buvo skirtas atlikti skirtingus darbus – valdyti skaitmeninę vaizdo kamerą, DVD grotuvą, televizorių, garso aparatūrą ir kitus įrenginius. Todėl buvo nuspręsta kurti naujos kartos programuojamus pultelius, kuriais kelis skirtingus namų technikos įrenginius galima buvo valdyto vienu metu.

Televizijos pulteliai šiandien

Šiandien televizijos pulteliai gerokai pasikeitė. Jie gali valdyti kelis prietaisus, turi krūvą mygtukų, veikia gerokai ilgiau ir tiksliau nei anksčiau. Bet tai toli gražu nereiškia, kad mažųjų pagalbininkų laukia šviesi ateitis: visai gali būti, kad pultelių laukia dinozaurų likimas.

Radijo transliuotojai 50 mln. klausytojų pritraukė per 38 metus, televizija tiek pat žiūrovų – per 13, o internetas šią ribą pasiekė viso labo per ketverius metus. Tokioje aplinkoje, kai žmonių poreikiai sparčiai didėja ir itin greitai keičiasi – dabar televizoriuje jau reikia ir interneto, ir programėlių, ir turinį norisi naudoti interaktyviai – tradiciniai pulteliai jau nebepajėgūs patenkinti mūsų poreikių.

Vieni pirmųjų pakeisti pultelių valdymą pasišovė „Hillcrest Labs“. Kompanija 2006 metais pristatė „Loop pointer“ – pultelį/pelę televizoriui. Valdymo pultelis turi slankiojantį ratelį, dešinįjį ir kairįjį pelės mygtuką bei du papildomus mygtukus Speciali „Freespace“ judesio valdymo sistema leido jį naudoti kaip tradicinę pelę vedžiojant po televizoriaus ekraną.

Tiesa, vargu ar šis sprendimas spės įsitvirtinti. Jaunajai kompanijai mina ant kulnų didieji televizorių gamintai. Korėjiečių kompanija „Samsung“ užsibrėžė leisti vartotojams apskritai atsikratyti valdymo pulteliais ir savo naujuosiuose televizorių modeliuose pristatė „Smart Interaction“ funkciją – galimybę televizorių valdyti balsu ir gestais.

Naujieji televizoriai pasitelkia integruotus mikrofonus ir kamerą bei reaguoja į balso komandas, rankų judesius. „Smart Interaction“ pakankamai tiksliai atpažįsta rankos judesius, todėl televizoriaus ekrane įjungtą naršyklę ranka galima valdyti per kelius metrus nuo televizoriaus. Naujausi tos pačios bendrovės televizoriai taip pat sėkmingai reaguoja į balsą. Tiesa, suprantamų kalbų sąraše nėra lietuvių kalbos – ir dėl mūsų rinkos dydžio vargu ar jos kada nors sulauksime.

Kitas ne mažiau garsus Pietų Korėjos elektronikos milžinas LG taip pat turi ką pasiūlyti norintiems atsisakyti tradicinių pultelių - „Magic Remote“. Juo televizorių valdyti taip pat patogu, kaip pele – kompiuterį, be to, su tokiu pulteliu televizorių galima valdyti ir gestais, ir balsu.

Panašius valdymo būdus į rinką pristato ir kiti didieji televizorių gamintojai. Valdymas balsu populiarėja mobiliuosiuose prietaisuose, namų apyvokos įrangos naudojime. Daugiau nei 62 metus tarnavę nepakeičiami namų kompanionai išeina į pensiją ir užleidžia vietą naujoms valdymo formoms. O gal ir Jūs televizorių jau valdote ne tradiciniu būdu?