Seimas, pritaręs siūlymui nuo šių metų sausio 1-osios kriminalizuoti vairavimą apgirtus daugiau kaip 1,5 promilės, vylėsi atpratinti nuo sėdimo prie vairo alkoholiu pasivaišinusius asmenis. Viltys, atrodė, pasiteisino - bent pirmuosius du šių metų mėnesius. O dabar, panašu, pildosi sena kriminologų įrodyta tiesa, bylojanti, kad laikui bėgant atsakomybės sugriežtinimas praranda savo efektyvumą, ir nusikalstamos veiklos (o tokia nuo šių metų yra vairavimas išgėrus) kreivė grįžta į senas vėžes.

Žinia, nuo 2017-ųjų pradžios vairavimas, kai mašiną valdančio žmogaus organizme užfiksuojama 1,5 prom. ir daugiau, perkeltas iš Administracinių nusižengimų kodekso į Baudžiamąjį kodeksą.

Paprasčiau sakant, toks elgesys pripažintas nebe nusižengimu, o nusikaltimu.

Atitinkamai sugriežtėjo ir sankcijos. Teismas gali ne tik atimti iš tokio asmens vairuotojo pažymėjimą (o tam tikrais atvejais leisti jį susigrąžinti ne anksčiau nei po 10 metų) ir skirti tūkstančius eurų siekiančią baudą, bet ir areštuoti ar nubausti realiu laisvės atėmimu.

Be to, iš „vidutiniškai“ ir „sunkiai“ girto vairuotojo gali būti konfiskuotas automobilis, o visais atvejais vairuotojams lieka gėdingas įrašas biografijoje – teistumas.

Toks baubas nuo Naujųjų veikė gana efektyviai. Nors keli per 1,5 prom. apgirtę vairuotojai buvo sučiupti laikrodžiui skaičiuojant vos pirmąsias 2017-ųjų valandas, sausį ir vasarį jų skaičius buvo mažesnis nei analogišku laikotarpiu pernai.

Vis dėlto atėjus pavasariui situacija ėmė keistis.

„Nuo kovo vidurio prasidėjo – vienas po kito prie vairo ėmė įkliūti asmenys, apgirtę smarkiau nei ta 1,5 promilės riba. Atrodo, pasitvirtino kriminologų anksčiau ne kartą skelbtos išvados, kad įstatymų sugriežtinimas efektyvus tik pirmus du mėnesius“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Juozas Sykas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras.

Jo duomenimis, nuo šių metų sausio 1-osios iki gegužės vidurio Klaipėdos apskrityje pradėta per pusantro šimto ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., o kiekvieno mėnesio statistika rodo augimo tendenciją.

Pavyzdžiui, sausį dėl vairavimo su didesne nei 1,5 proc. alkoholio koncentracija kraujyje pradėta 19 tyrimų, vasarį – 20, o štai nuo kovo tokių atvejų ėmė sparčiai daugėti: kovą – 37, balandį – 51, per pusę gegužės – jau 28.

Tokia pati tendencija fiksuojama ir policijos pareigūnų, sulaikančių neblaivius vairuotojus. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone sausį ir vasarį sustabdyta po du asmenis, kurie vairavo smarkiau apsvaigę nuo alkoholio, kovą – jau 6, balandį – 7, per pusę gegužės – net 10.

„Tikslių skaičių nepasakysiu, bet ankstesniais metais policija mūsų apskrityje kasmet sulaikydavo maždaug po 400 vairuotojų, viršijusių pusantros promilės ribą. Jei išliks dabartinės tendencijos, šiemet tokių turėsime tiek pat arba net daugiau“, – liūdnai prognozuoja J. Sykas.

Biografijoje – žodis „teistas“

Uostamiesčio prokuroras teigia negalintis suvokti, kodėl žmonės taip elgiasi.

„Sunku pasakyti. Niekas juk prievarta neverčia išgėrus sėstis prie vairo. Gal jie tiesiog dar nežino apie gerokai griežtesnę atsakomybę?“ – su abejone balse klausė jis.

Išties, sunku patikėti, kad vairuotojai nebūtų girdėję apie sugriežtintą atsakomybę – dar prieš Naujuosius ir po jų tai buvo viena populiariausių temų žiniasklaidoje, tiek spaudoje, tiek internete, tiek televizijoje ar radijuje.

Tai, kad didžioji dalis tikrai apie tai žino, įrodo ir sausio pradžioje pastebimai kritęs sulaikytų neblaivių vairuotojų skaičius – nepaisant to, kad policija gana aktyviai vykdė masines tikrinimo akcijas.

Tokiai prielaidai pritaria ir policijos pareigūnai.

„Manau, žmonės apie griežtesnę atsakomybę žino, tačiau neįvertina pasekmių. Ne visi supranta, kad tai – jau nusikaltimas, o nepaprastas nusižengimas. Ir kad biografijoje įrašytas žodis „teistas“ tai pat turi pasekmes, kurios atsiskleidžia, kai žmogus nori įsidarbinti ar, pavyzdžiui, pasiimti paskolą“, – tvirtina Klaipėdos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis.

Kodėl nebūna efekto

Teisės specialistai turi savo paaiškinimą, kodėl atsakomybės sugriežtinimas gali ir neduoti norimo efekto.

Lietuvos teisės instituto darbuotojai, remdamiesi kolegų iš užsienio pavyzdžiais, yra pažymėję, kad bausmių griežtinimas esanti primityvi nusikalstamumo prevencijos priemonė, kuria bandoma lengviausiu keliu patenkinti visuomenės reikalavimus užtikrinant saugumą, o pačios bausmės bauginančios tik tuos, kurie ir taip nenusikalsta.

„Pastaraisiais dešimtmečiais atlikta per šimtą tyrimų, siekiant nustatyti baudžiamojo įstatymo sankcijų vaidmenį vykdant nusikaltimų prevenciją. Visi jie gan vienareikšmiškai parodė, kad baudžiamosios atsakomybės priemonės apskritai ir ypač jų sugriežtinimas neturi prevencinio efekto.

Vienas iš plačiausių ir svarbiausių baudžiamųjų priemonių poveikio tyrimų buvo atliktas žinomo vokiečių kriminologo Peterio Aleksio Albrechto. Jo pagrindinė išvada, kad geriausiu atveju bausmės nedaro jokio prevencinio poveikio, blogiausiu gi daro priešingą poveikį – padidina recidyvo tikimybę“, – vienoje iš išvadų yra pabrėžęs dr. Simonas Nikartas, Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, vykdantis Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjo funkcijas.

Anot instituto specialistų, bausmių griežtinimas gali būti efektyvus tik iki tam tikro lygio – esą jei bausmės jau yra gana didelės, dar didesnis jų griežtinimas nusikalsti linkusių asmenų nesustabdys.

„Veikia ne griežtumas, o neišvengiamumas“

Beje, anksčiau yra pastebėta ir tai, kad ir psichologiškai bausmių griežtinimo efektas tėra laikinas – esą darydami nusikaltimą daugelis tikisi, kad tiesiog nebus pagauti ir nubausti.

Su tuo sutinka Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveiktos centro vyr. gydytojas.

„Žmogus, ypač išgėręs, tikisi, kad jis prasprūs. Ir kiek iš tiesų prasprūsta... Taip, policija rengia specialius reidus, bet kiek jų būna – kartą per savaitę, du? O likusios dienos?

Pagalvokite, kiek vairuotojų važinėja girti, jei per kiekvieną iš tų reidų jų vis pagaunama. Jeigu atliktumėme kokį nors masinį tyrimą, su didele imtimi, ir pabandytume išsiaiškinti, kiek žmonių sėda prie vairo pavartoję alkoholio, manau, skaičiai būtų gana įspūdingi“, – spėja psichiatras.

Paklaustas, ką mano apie griežtas bausmes, A. Slatvickis teigia, kad bausti reikia, tačiau, anot jo, neteisinga manyti, kad kuo bausmė bus didesnė, tuo neteisingo elgesio bus mažiau.

„Argi vien tik griežtumas duoda efektą? Mano galva, didesnį efektą duotų ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas. Tik klausimas toks – ar mes galime užtikrinti tą neišvengiamumą? Ir vargu ar tą padaryti sugebės mūsų mylima Kelių policija. Kaip tu patikrinsi kiekvieną vairuotoją? Gal tikrai automobiliuose reikėtų tų įrenginių, kurie neleidžia paleisti variklio, jei vairuotojas išgėręs – alkospynų?

Man atrodo, kad mums labiausiai trūksta prevencijos. Ne raginimų „nesėsk prie vairo girtas, nes prarasi automobilį“, o daugiau dėmesio elgesio kultūrai. Juk niekas neišeina iš namų vienais apatiniais – nes gėda, yra tam tikra elgesio norma. Todėl turime diegti supratimą, kad šlaistytis girtam gatvėse ar tuo labiau sėsti prie vairo išgėrus yra tokia pat gėda“, – teigia psichiatras.

Automobilis – nusikaltimo priemonė

O štai patiems nusikaltėliams – taip dabar galima vadinti vairuotojus su 1,5 prom. alkoholio kraujyje – išėjus iš teismo po nuosprendžio paskelbimo būna ne tik gėda. Na, bent tiems, kurie išsiblaivę ima suvokti savo poelgio pasekmes.

Reali laisvės atėmimo bausmė tokiems vairuotojams skiriama itin retai (tik jei, pavyzdžiui, anksčiau buvo teisti, o teistumas dar nepasibaigęs). Tačiau kitos sankcijos ir skaudžiai kerta per kišenę, ir smarkiai atsiliepia nuteistojo gyvenimui.

„Išgirdus nuosprendį dažnai prasideda ašarų pakalnės – ne tik dėl skiriamų nemenkų piniginių baudų ir nemažo vairuotojo pažymėjimo atėmimo termino, bet ir dėl automobilio konfiskavimo. Tokia galimybė, įteisinta įstatymu, pastaruoju metu teismuose taikoma vis dažniau, ir tai, pasirodo, žmonėms yra baisiausia. Tačiau jie vis vien vairuoja išgėrę“, – stebisi J. Sykas.

Anot jo, BK automobilį tokiose bylose traktuoja kaip nusikaltimo įrankį, priemonę. Tiesa, jei neblaivus asmuo važiavo svetimu automobiliu, teisėjai dažnai priima kiek kitokį sprendimą – iš vairavusiojo priteisia tokią sumą, kuri prilygsta mašinos rinkos vertei.

Nėra bendros praktikos Skirtingi teisėjai į automobilio konfiskavimą žiūri skirtingai, todėl ir jų nuosprendžiai nėra vienodi – vienam skiriama piniginė bauda ir teisių atėmimas, kitam – ir šie dalykai, ir dar konfiskuojama mašina.

Kadangi dėl šios sankcijos skyrimo teisėjai nesutaria, manoma, visus taškus ant „i“ turėtų sudėlioti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Praėjusią savaitę jame vykusiame teisėjų pasitarime šis klausimas buvo aptartas.

Pasak pasitarime dalyvavusio Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Zigmo Pociaus, LAT dar nėra priėmęs jokio procesinio sprendimo dėl automobilių konfiskavimo iš neblaivių vairuotojų. To bus galima tikėtis tik tada, kai šis teismas gaus pirmą skundą dėl nuosprendžio panašioje byloje.

„Tvirtos praktikos kol kas nėra. Teoriškai konfiskavimas turėtų būti taikomas, tik, aišku, su išimtimis, nes proporcingumo principo turi būti laikomasi. Pavyzdžiui, prie vairo girtas sučiuptas vilkiko vairuotojas – tai negi atimsi vilkiką iš bendrovės? Todėl tokiu atveju iš vairuotojo „konfiskuojama“ transporto priemonės vertė“, – teigė Z. Pocius.

Konfiskuoja neretai

Jis prisiminė, jog panašiai pasielgta vienoje neseniai Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje – buvo teisiamas žmogus, neblaivus sėdęs prie svetimo automobilio vairo, todėl teisėjas nusprendė iš jo konfiskuoti sumą, prilygstančią vairuotos mašinos vertei.

Gerokai daugiau bylų, susijusių su vairavimu apgirtus, išnagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šiemet iki gegužės vidurio dėl BK 281 str. 7 d. pažeidimo šiam teismui buvo perduotos 22 bylos.

Iš 19 išnagrinėtų bylų vienoje teismas vairuotojui skyrė 30 parų areštą, atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metus ir konfiskavo automobilį.

Kitose bylose teismas baudžiamaisiais įsakymais skyrė baudas nuo 602 iki 3 012 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 arba 3 metams. Septyniose bylose iš 18 kartu su bauda ir teisės vairuoti atėmimu skirtas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Trys bylos, pasak Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Olgos Sadovskajos, dar nėra išnagrinėtos.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme kol kas nuteisti du neblaivūs vairuotojai. Vienam jų skirta 677 eurų bauda ir 2,5 metų atimtas vairuotojo pažymėjimas, kitas nubaustas 700 eurų bauda ir turės sumokėti 835 eurus – tiek vertas svetimas automobilis, kuriuo žmogus važiavo girtas.

„Įstatymai parašyti blaiviems žmonėms“

Aleksandras SLATVICKIS, Klaipėdos psichikos sveiktos centro vyr. gydytojas

Įstatymai visgi parašyti blaiviems žmonėms. Kai aš blaivus, puikiai suprantu, kad įstatymo pažeidinėti nevalia. Deja, neblaivaus žmogaus psichologija skiriasi nuo blaivaus, ir jis nesugeba kritiškai vertinti situacijos.

Jeigu žmogus yra, sakykime, lengvo girtumo laipsnio, kai išgėrė trupučiuką ir alkoholio koncentracija kraujyje nėra aukšta, kognityvinė funkcija nesutrikusi arba sutrikusi minimaliai, todėl žmogus situaciją suvokia gana objektyviai, supranta, ką daro.

Kai žmogus pasiekia vidutinį girtumo laipsnį, kognityviniai sugebėjimai sutrinka ir išsijungia viena iš svarbiausių funkcijų – savikritiškumas, gebėjimas vertinti savo veiksmus. Atsiranda lengvabūdiškumas.

Kuo daugiau žmogus išgers, tuo labiau augs tikimybė, kad noras parvairuoti namo automobilį bus didesnis.

Skaičiai

Nepaisant sugriežtintos atsakomybės neblaiviems vairuotojams, mirtinų ar sužeidimais pasibaigiančių avarijų Lietuvoje daugėja. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šalies keliuose ir gatvėse šiemet iki gegužės 16 d. įvyko 1 063 įskaitinės avarijos (13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu), jose žuvo 61 žmogus (pernai – 60), sužeista 1 290 žmonių (pernai – 1 121).

Tiesa, pačių neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų sumažėjo 29,1 proc. (nuo 55 šių metų sausį-balandį iki 39 pernai sausį-balandį), tačiau ši statistika neatskleidžia, kiek tų vairuotojų buvo lengvo girtumo laipsnio, o kiek – daugiau nei 1,5 prom. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad tokių avarijų skaičius krito vien dėl griežtesnių bausmių, negalima.

Beje

Teisėtvarkininkai pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių skambina policijai ir praneša apie galimai girtus ar šiaip įtartinus vairuotojus.

„Visuomenės pilietiškumas auga, ir tai labai džiugina. Smagu, kad vis daugiau žmonių galvoja ne tik apie savo, bet ir kitų saugumą“, – sako Klaipėdos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Vakarų ekspresas

Autoriai: Tomas Gukauskas

Komentarai (6)